V.Grigorjeva jau septynerius metus veda dailės terapijos ir kūrybiškumo ugdymo užsiėmimus vaikams ir seminarus apie vaikų auklėjimą suaugusiems. Ji yra pasakų dirbtuvių „Permainų vėjas“ įkūrėja ir keturkalbio vaikų darželio mokytoja bei psichologė.
„Man būna labai liūdna, kai į konsultacijas ateina vaikai, kuriems visas gyvenimas prieš akis, bet jie nieko apie save gero negali pasakyti. Deja, dažniausiai tai yra mūsų – suaugusiųjų – neteisingo požiūrio į vaiką pasekmė“, – teigia ji.
Psichologė su 15min GYVENIMU dalinasi patarimais, kaip atskleisti vaiko kūrybiškumą ir pastebėti jo talentą.
– Kūrybiškumas ir talentas – kaip jie siejasi?
– Jie siejasi gana glaudžiai. Sakyčiau, jog kūrybiškumas (kuris yra prigimtinė žmogaus savybė) skatina kažkuo susidomėti, o talentas yra aukščiausioji susidomėjimo forma. Ne veltui sakoma, kad jei žmogus talentingas, jis talentingas visame kame. Kodėl? Todėl, kad sugeba save sudominti.
Ir priešingai, jei stokojama gebėjimo kažkuo susidomėti, nėra lavinamas ir kūrybiškumas.
Tad jei žmogus nuo pat mažens yra skatinamas domėtis pasauliu ir būti smalsiu – atsiskleidžia jo prigimtinis kūrybiškumas, jis išmoksta save sudominti, o ilgainiui gali išryškėti ir talentas tam tikroje srityje.
– Įprasta manyti, jog vaikystėje esame kūrybiški, žaismingi ir laisvai žvelgiantys į pasaulį, tačiau suaugę kažkokiu būdu sustabarėjame. Koks tas vaiko santykis su kūrybiškumu ir kaip jis kinta augant?
– Vaikams labiau būdingas vaizdinis mąstymas, kuris ir siejamas su kūrybiškumu, o bręstant aktyviau vystosi loginis mąstymas, kuris paprastai dominuoja suaugusio žmogaus psichikoje. Tačiau vyraujant loginiam mąstymui sunku laisvai, lanksčiai ir nekontroliuojamai kurti.
Dėl to svarbu, kad žmonės, dirbantys su vaikais ir auginantys vaikus, ne tik lavintų jų loginį mąstymą, bet ir siektų išlaikyti aktyvų vaizdinį mąstymą.
Kitas dalykas, su amžiumi įgyjame daugiau patirties, mus labiau veikia visuomenės normos, taisyklės bei stereotipai, ir tai yra viena priežasčių, kodėl suaugusiam žmogui galbūt sunkiau atsipalaiduoti, išsilaisvinti ir kūrybiškai (o ne racionaliai ir logiškai) žvelgti į pasaulį.
Aišku, vaiko kūrybiškumas labai priklauso ir nuo to, kokioje aplinkoje jis auga – ar slopinančioje, ar skatinančioje kūrybiškumą. Beje, tas pats būdinga ir suaugusiojo žmogaus gyvenimui.
– Kaip tėvai galėtų skatinti vaiko kūrybiškumą?
– Vaiko susidomėjimas (taip pat ir kūrybiškumas) gali būti ugdomas per įvairiausius žaidimus; nuotraukų, paveikslų, muzikos, aplinkos garsų tyrinėjimą; per pasakojimus apie pasaulį, meną, mokslą, žmones, įvairių profesijų atstovus; užsiimant kokia nors menine veikla (pvz., šokant, piešiant, dainuojant, deklamuojant eiles, persirenginėjant, vaidinant); skaitant knygas; būnant gamtoje.
Nuo pat vaiko gimimo reikėtų kuo daugiau su juo kalbėtis, pasakoti jam įvairias istorijas, skaityti knygas, kartu tyrinėti aplinkos, gamtos detales, klausytis kuo įvairesnių aplinkos garsų.
Trejų–ketverių metų vaikui vertėtų dar labiau sustiprinti lavinimą, kad jam susiformuotų gebėjimas sudominti save kokia nors specifine veikla ar tam tikromis temomis.
Vaikui sulaukus penkerių–šešerių metų, verta jį nukreipti į teminius būrelius. Sakoma, kad tarpsnyje nuo devynerių iki keturiolikos metų vaikas jau gali savarankiškai sau ir kitiems atsakyti, kas jam iš tikrųjų patinka, kokia veikla jį traukia.
– Sakote, kad labai svarbu vaiką visapusiškai lavinti, tačiau yra teigiančių, jog tėvų pastangos kuo labiau užimti vaiką veikla, ugdymo priemonėmis ir žaislais gali turėti netgi neigiamą poveikį jo kūrybiškumui. Ką manote apie tai?
– Sutinku, kad žaislai nėra tinkama priemonė lavinti kūrybiškumą. Labiausiai tam tinka priemonės, kurios yra mus supančioje aplinkoje, t.y. vaiko kūrybiškumo lavinimas turi vykti per nagrinėjimą ir tyrinėjimą to, su kuo natūraliai susiduriame gyvenime, tik praturtinant papildomomis priemonėmis. Tai gali būti namuose esantys daiktai, nuotraukos, meno kūriniai, muzikos instrumentai ir pan.
Galbūt vieninteliai žaislai, kurie šiuo atveju turi naudos, yra konstruktoriai. Bet, vėlgi, suteikti vaikui galimybę konstruoti galima ir neišlaidaujant. Pavyzdžiui, vaikas gali konstruoti iš miške surinktų kankorėžių ar pagaliukų, akmenukų, namų buities rakandų ir pan.
– Kada išryškėja vaiko talentas?
– Tai yra labai individualu, bet galbūt ryškiau pastebima vaikui sulaukus trejų–ketverių metų. Kita vertus, jei tėvai savo vaiką visapusiškai lavina, praleidžia su juo daug laiko, talento užuomazgos gali „išlįsti“ ir dvejų metų amžiaus.
– O kas dažniausiai trukdo pastebėti vaiko talentą?
– Labiausiai trukdo tėvų nuovargis ir vaikui skiriamo dėmesio stoka. Kai tėvai patiria nuovargį ar praleidžia mažai laiko su savo vaiku, jiems sunku sudaryti tinkamas sąlygas vaikui laisvai reikštis ir pastebėti jo polinkius.
Taip pat talentas gali būti nepastebėtas, kai tėvai stengiasi, kad vaiko elgesys jiems būtų patogus. Tai yra, kai tėvai nori, kad vaikas neišdykautų, netriukšmautų, kažkaip per daug laisvai nesireikštų. O juk tam tikrose laisvės sąlygose, tame išdykavime, neretai ir išryškėja vaiko gebėjimai.
Tėvams patarčiau bent valandą per dieną žaisti su vaiku, kadangi žaidimai sukuria palankias sąlygas vaiko saviraiškai. Tą valandą galima visaip išdėlioti: du kartus po pusvalandį, tris kartus po dvidešimt minučių ar keturis po penkiolika – kaip pavyksta.
– Ar vaiko talentą galima „sugadinti“?
– Sakyčiau, jog greičiau jį galima nuslopinti.
Pavyzdžiui, yra tokių vaikų, kurie geba viską surimuoti. Ką mato, tą nupasakoja eilėmis. Ir tėvams tas nuolatinis rimavimas pradeda pabosti, jie ima prašyti vaiko, kad jis kalbėtų „normaliai“.
Arba yra vaikų, kurie labai mėgsta dainuoti. Atsikelia iš ryto – dainuoja, grįžta iš darželio – dainuoja. Ir tėvams pradeda trukdyti tas pastovus dainavimas, jie vis sako vaikui: „Gal užtenka.“
Tokiais atvejais akivaizdu, kad vaikas turi polinkį į tam tikrą sritį, o tėvai, užuot skatinę tą gebėjimą „įvynioti“ į kokią nors veiklą, galima sakyti, jį užslopina.
Aišku, tai nereiškia, kad vaikas praranda savo prigimtinį talentą, jei negauna paskatinimo iš tėvų, tiesiog dažniausiai jis nustoja savarankiškai vystyti tą gebėjimą. Galbūt kada nors vėliau, susidarius tinkamoms sąlygoms, tas talentas vėl „išlįs“. Bet, žinoma, geriau tam suteikti sąlygas kuo anksčiau.
Kitas dalykas, kuris slopina prigimtinį vaiko talentą, yra tėvų lūkesčiai jo atžvilgiu.
Pavyzdžiui, kartais tėvai turi išankstinių nusistatymų, kad jų vaikas yra „toks ar anoks“, ir jame ieško požymių, kurie patvirtintų tas nuostatas. O galbūt tas vaikas turi visiškai kitą talentą, kuris išlieka nepastebėtas būtent dėl tėvų lūkesčių.
Būna ir taip, kad tėvai atveda vaiką, pavyzdžiui, į piešimo pamokas, bet pamatę pirmąjį jo piešinį sako: „Nieko nebus, jis piešimui negabus.“ Tačiau nemažai vaikų atsiskleidžia tik praėjus kuriam laikui. Tad tėvai neturėtų susitelkti vien į rezultatus – jei vaikas mėgaujasi procesu, ateis laikas ir rezultatams.
– Kaip galima būtų pastebėti vaiko talentą?
– Yra išskiriami šeši pagrindiniai talentai, kurie pasižymi tam tikrais būdo ir elgsenos „simptomais“ ir gali padėti atpažinti vaiko polinkį į tam tikrą sritį.
Žinoma, tai nereiškia, kad vaiko elgesyje pastebėjus vieną iš talentų reikia susitelkti tik į jį. Anaiptol: ir toliau reikia lavinti vaiką visapusiškai, ugdant skirtingus jo įgūdžius ir skatinant įvairiapusį susidomėjimą, tiesiog galbūt daugiau dėmesio skiriant labiausiai išryškėjusiems gebėjimams. Gali būti ir taip, kad vaikas pasižymės daugiau nei vienu talentu.
Muzikinis talentas. Kai vaikas išgirsta garsus, jis iškart ieško, iš kur jie sklinda. Girdėdamas muziką jis šypsosi, šoka, lengvai įsimena ir atkartoja melodiją ar žodžius. Gerai jaučia ritmą. Jeigu dainuoja, tai daro emocionaliai. Pats kuria dainas, melodijas, ritmus.
Muzikinį talentą galima ugdyti supažindinant vaiką su skirtingais muzikiniais stiliais, instrumentais, pasakojant apie kompozitorius, muzikantus, atlikėjus, vaikštant į muzikos koncertus.
Meninis talentas. Vaikas mėgsta piešti, spalvinti, lipdyti. Ir nors meniniai vaiko darbai tėvams gali atrodyti neaiškūs, vaikas juose mato savo kūrinius. Paklausus tokio vaiko, ką nupiešė, jis papasakos visą istoriją.
Meninį talentą turintis vaikas mėgsta maišyti dažus ar kitas priemones, kažką klijuoti, sujungti, pripiešti, prilipdyti, kurti daiktus iš skirtingų daiktų ar medžiagų. Jis nori ir geba išsakyti savo nuomonę apie meno kūrinius.
Meninį talentą ugdo įvairūs rankdarbiai, meno kūrinių analizavimas, pokalbiai apie meną.
Sportinis talentas. Vaikas energingas, judrus, vikrus: nori visur užlipti, įlįsti, bėgioti, šokinėti, užšokti, nušokti ir t.t. Sportiniu talentu pasižymintys vaikai iš prigimties yra fiziškai tvirti, lengviau iškenčia fizines traumas. Mėgsta varžytis, yra azartiški.
Sportinį talentą pravartu vystyti supažindinant vaiką su sportinėmis šakomis, pasakojant apie sportininkus, žiūrint sporto varžybas, užsiimant įvairia fizine veikla.
Literatūrinis talentas. Vaikas mėgsta klausytis skaitomų kūrinių, išrenka knygas ir prašo jas skaityti, vaizduoja, kad irgi skaito (kol nemoka). Labai turiningai fantazuoja, mėgsta svajoti. Turi išlavintą vaizdinį mąstymą (skaitant jam iliustracija nereikalinga, nes pats savo vaizduotėje sugeba atkurti tai, ką girdi).
Toks vaikas susidomi naujais žodžiais, pavyzdžiui, kai jam skaitoma knyga. Išmokęs naujus žodžius, juos mėgsta vartoti savo kalboje. Apskritai pasižymi plačiu kalbiniu turiniu.
Literatūrinį talentą ugdo knygų skaitymas, pokalbiai apie rašytojus, literatūrinius žanrus, knygas. Patarčiau su vaiku eiti į bibliotekas, o ne pirkti knygas knygyne, kad jis labiau suvoktų jų vertę, bei skaityti popierines, o ne elektronines knygas.
Artistinis talentas. Ryški, išraiškinga, emocionali vaiko kalba, gestikuliavimas. Jis geba skirtingais balsais atkartoti gyvūnus, personažus ar žmones. Mėgsta ką nors kopijuoti, persirenginėti ir vaidinti. Jam reikia dėmesio ir kad jo klausytųsi. Nebijo pasirodyti prieš publiką, didesnę masę žmonių.
Artistinį talentą galima ugdyti žaidžiant namų teatrą, skaitant pjeses, einant į teatrus, baletus, filmus, koncertus, kalbantis apie aktorius, režisierius, scenaristus ir pan.
Techninis talentas. Vaikas mėgsta išardyti ir surinkti daiktus ar pats iš skirtingų daiktų ką nors sukonstruoti. Paėmęs žaislą nori patikrinti jo „viduriukus“. Beje, labai svarbu, kad tėvai to nestabdytų.
Techniniu talentu pasižymintys vaikai patys mėgsta ieškoti daiktų gedimų ir juos taisyti. Mėgsta konstruoti ir net nebūtinai pagal instrukcijas.
Šis talentas ugdomas supažindinant vaiką su enciklopedinėmis žiniomis, suteikiant galimybes kažką taisyti, konstruoti, vaikščioti po įvairias dirbtuves, stebėti, kaip vyksta techniniai gamybos procesai.
– Ką dar patartumėte tėvams, kad reikštųsi vaiko kūrybiškumas, talentas?
– Visų pirma, kūrybiškumui reikalinga laisvė, bet laisvė be disciplinos lygi chaosui. Disciplina nėra apie paklusimą kitiems, o apie gebėjimą pačiam save reguliuoti, valdyti, organizuoti. Būtent suaugę vaikui gali padėti ugdyti šias savybes.
Taip pat reikia atminti ir tai, kad kiekviena sritis reikalauja pastangų. Tad jeigu vaiką traukia futbolas, bet po kelių treniruočių jam tai tampa neįdomu, pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti to priežastis, nes dažniausiai jos būna lengvai išsprendžiamos (pvz., per didelis krūvis).
Psichologai sako, kad iki dvylikos metų vaikui reikėtų leisti išbandyti kuo įvairesnių būrelių, kad po to visgi jis pats nuspręstų, kas jam patinka. Bet rekomenduotina, kad vaikas, pradėjęs lankyti kokį nors būrelį, jame lankytųsi bent šešis mėnesius. Praėjus šiam laikui tiek vaikas, tiek jo tėvai galės pamatyti, ar ši veikla yra tinkama.
Aišku, jei vaikas puikiai save išreiškia tam tikroje konkrečioje veikloje, nereikia jo „tampyti“ kitur.
Galiausiai patarčiau tėvams atminti, kad vaikai apie save sužino iš mūsų, suaugusiųjų. Jeigu skatinsime ir girsime vaiką už tai, ką jis daro, jam tai taps dar įdomiau, jis norės užsiimti ta veikla. O jei sakysime jam, kad jis negabus ar kažko nemoka, reikalausime neadekvačių rezultatų, vaikas ims apie save negatyviai galvoti ir atsiribos nuo kūrybinio, laisvo mąstymo.
