Minimalizmas dažnai laikomas atsakymu į daugelio šiuolaikinių žmonių išlaidavimo problemas. Pasak psichologės, minimalizmas nėra tik būdas tvarkyti namus, o greičiau dvasinė praktika, leidžianti suvokti savo poreikius ir prisidėti prie finansinės gerovės. Pokalbyje su psichologe aptarėme, kas skatina žmones išlaidauti ir kaip minimalizmas gali padėti susigrąžinti finansinę kontrolę bei ramybę.

Ar mokėjimas džiaugtis tuo, ką turi, padeda taupyti?

Psichologės teigimu, asmenys, kurie vertina tai, ką jau turi, yra linkę jaustis labiau patenkinti savo gyvenimu. Tokie žmonės, pasak Motiejūnės, yra lankstūs ir geriau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, įskaitant finansinius ar politinius iššūkius.

„Vien daiktų išmetimas ir naujų nepirkimas vargu ar žmogų padarys laimingu. Tikiu, kad čia įtakos turi daug daugiau kintamųjų. Minimalistinis gyvenimo būdas čia verčiau veikia psichikos sveikatą netiesiogiai“, – teigia M. Motiejūnė.

Asmenys, kurie vertina tai, ką jau turi, yra linkę jaustis labiau patenkinti savo gyvenimu.

„Galėtume daryti prielaidą, jog sąmoningai renkantis daiktus, mes taip pat sąmoningai rūpinsimės ir kitomis savo gyvenimo sferomis, kaip santykiai, darbas ir laisvalaikis. Tad minimalizmas, vertinimas to, ką turi, netiesiogiai gali prisidėti prie kitų teigiamų praktikų gyvenime, kas veiks mūsų kasdienio streso lygį ir taip psichikos sveikatą“, – teigia ji.

Dažnai aplinkinių finansinė padėtis, materialinė gerovė ir jų demonstruojami prabangūs pirkiniai gali sukelti pavydą. Tačiau psichologė pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia ilgalaikę laimę.

„Vertėtų atminti, kad ne visi, turintys prabangius daiktus, užtikrintai jaučiasi finansiškai stabilūs. Santykis su pinigais ir finansinis stabilumas priklauso ne nuo daiktų, o nuo gebėjimo kaupti finansinę pagalvę“, – teigia Motiejūnė.

Minimalizmas kaip finansinės gerovės pradžia

„Minimalizmo idėja yra tapusi madinga, kas lemia, jog gili jos prasmė pasislepia po senų daiktų išmetimu ir naujų, neva tvaresnių, įsigijimu“, – aiškina psichologė.

Vien daiktų išmetimas ir naujų nepirkimas vargu ar žmogų padarys laimingu.

Pasak ekpsertės, minimalizmas nėra vien apie senų daiktų atsikratymą – tai gyvenimo filosofija, padedanti tvarkyti emocinę būseną.

Motiejūnė pabrėžia, kad minimalizmas namuose turėtų remtis asmeniniais poreikiais, o ne vien populiarumu.

„Namų aplinka turi būti jauki ir artima mūsų vidiniam pasauliui. Jei minimalizmą taikome tik dėl mados, galime sukurti aplinką, kurioje jaučiamės nesavi“, – aiškina psichologė. Ji pastebi, kad daiktai, turintys emocinę vertę, gali kurti jaukumą ir saugumo pojūtį, kuris savo ruožtu mažina stresą.

Impulsyvūs pirkiniai: kaip suvaldyti vartojimo kultūros spaudimą?

Pasak Motiejūnės, planavimas gali padėti valdyti impulsyvius pirkinius. „Kai žinau, kokių daiktų man tikrai reikia, esu mažiau linkusi pirkti dėl nuolaidų ar mados“, – sako psichologė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai tinklai ir reklamos dažnai skatina vartojimo kultūrą, sukurdami iliuziją, kad reikia nuolat keisti senus daiktus naujais.

Motiejūnės pastebėjimu, žmonės, uždirbantys mažiau, dažnai jaučia poreikį demonstruoti finansinę padėtį per prabangius prekinius ženklus.

„Žmogus, manantis, kad užima žemesnį statusą visuomenėje, gali siekti įvertinimo per daiktus, kurie suteikia savivertės jausmą. Tačiau asmenys, kurie jaučiasi gerai dėl savo padėties visuomenėje, paprastai neturi poreikio to įrodinėti per išvaizdžius daiktus“, – teigia psichologė. Šis socialinis spaudimas kartais gali skatinti nereikalingą išlaidavimą.

Žmogus, manantis, kad užima žemesnį statusą visuomenėje, gali siekti įvertinimo per daiktus, kurie suteikia savivertės jausmą.

Psichologė siūlo semtis įkvėpimo iš lietuviškos kultūros šaknų. „Mūsų protėviai gyveno tvariai ir vertino tai, ką turėjo, net neturėdami minimalizmo sąvokos“, – sako ji. Grįžimas prie autentiškų vertybių gali padėti atrasti finansinės gerovės pagrindą ir sukurti stipresnį ryšį su aplinka. Minimalistinis gyvenimo būdas taip pat gali apimti santykius ir karjerą, skatinant žmones rinktis, kas iš tiesų jiems svarbu.

Tad kaip pasiekti finansinę ramybę?

Anot Miglės Motiejūnės, finansinė gerovė prasideda nuo sąmoningo gyvenimo ir vidinio nusistatymo. Minimalizmas, pasak jos, yra būdas kurti jaukią aplinką ir mažinti finansinį bei emocinį stresą. Pasitikėjimas savimi, aiškus suvokimas apie poreikius ir tikslai – tai elementai, kurie ne tik padeda sutaupyti, bet ir sukuria gyvenimo harmoniją, kurios siekia daugelis žmonių.

Psichologei pritaria ERGO gyvybės draudimo pardavimo vadovė Renata Kaminskė: „Vartotojiškumą skatinančioje kultūroje gyventi pagal minimalizmo principus išties gali būti nelengva. Tačiau atidžiau panagrinėjus savo biudžetą, daugelis pastebėtume, kad nemaža dalis pinigų išleidžiama nereikalingoms smulkmenoms ar impulsyviems pirkiniams. Jeigu tą sumą kas mėnesį atidėtume finansinei pagalvei kaupti, turėtume dvigubą naudą – namai būtų neapkrauti daiktais ir turėtume pinigų didesniam pirkiniui ar tikslui.“