„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Psichologė pasakė, kodėl rudenį padaugėja vaikų kaprizų

Naujų mokslo metų pradžia ne vienai šeimai atneša daugybę pokyčių, o kartu – ir sumaišties. Nors suaugusieji dažniausiai turi reikiamus įgūdžius lengviau susitvarkyti su kylančiu nerimu dėl rudens atnešamų įsipareigojimų ar savo vaiko rezultatų, patiems mažyliams atsisveikinti su pasibaigusia vasara ir pradėti naują etapą būna gerokai sunkiau.
Užgultos ausys lėktuve
Nelaimingas vaikas / 123rf.com nuotr.

Kaip teigia šeimos psicholog Agnieška Kašinska, palengvinti šį laikotarpį gali padėti rutina. „Rutinos nagrinėjimui psichologijoje tenka svarbus vaidmuo, nes ji reikšminga siekiant palaikyti stabilią asmens emocinę būseną.

Organizatorių arch.nuotr./A. Kašinska
Organizatorių arch.nuotr./A. Kašinska

Žinojimas, ką veiksi rytoj, suteikia saugumo jausmą, o tai ypač reikalinga tuomet, kai šeimoje vyksta pokyčiai ar prasideda naujas
gyvenimo etapas“, – aiškina psichologė ir kartu su edukacinio turinio platformos „mokomoko“ įkūrėja aukle Diana Gabriūnaite aptaria, kuo dar rutina svarbi augančiam žmogui.

Labiau linkęs į kaprizus, dažniau serga

Pirma rugsėjo 1-oji darželyje ar mokykloje vaikui gali sukelti daug nežinomybės, nes pasikeičia įprasta aplinka, draugai.

Anot A. Kašinskos, išlaikant rutininius įpročius, tikėtina,
jog vaikas išgyvens mažiau nerimo, nes dalis jo gyvenimo išliks stabilus.

„Rutinos pagalba, t. y. kartojant tuos pačius veiksmus, mokome vaiką kantrybės, taip pat
parodome, kad ne viskas pavyksta iš pirmo karto, o būna netgi priešingai, – kad pavyktų, dažniausiai reikia daug kartų pakartoti tą patį. Pavyzdžiui, gražiai sudėti žaislus ant lentynos“, – pavyzdį pateikia psichologė ir priduria, kad tai išties praverčia darželyje ar mokykloje bendraujant, žaidžiant su kitais vaikais.

Psichologei antrina ir D. Gabriūnaitė, kuri įsitikinusi, jog rutina formuoja pagrindą, ant kurio vaikas „stato“ savo įgūdžius ir kuria asmenybę, todėl yra svarbi nuo pat mažens, kuomet mažylis dar tik mokosi ir stebi aplinką.

Organizatorių arch.nuotr./Diana Gabriūnaitė
Organizatorių arch.nuotr./Diana Gabriūnaitė

Ji sako, kad dirbdama visuomet siekia išlaikyti iš anksto su tėvais aptartą dienotvarkę, pritaikytą vaiko amžiui ir pomėgiams. Tai padeda mažyliui išvengti nereikalingo streso, nes kasdienybėje užtikrinamas tęstinumas.

„Vieniems tėvams labai aktuali vaiko rutina, kitiems mažiau aktuali.

Visgi, jei jos visai nėra, stengiuosi sukurti pati ir padėti tėvams suprasti, kodėl vaikui ji reikalinga. Ne kartą esu pastebėjusi, kad jei mažylis neturi rutinos, dažniau būna linkęs į kaprizus, dažniau serga, nesupranta, kada miegoti, kada valgyti. Tuomet įtampą jaučia ir tėvai, nes vaikas jų neklauso, būna piktas“, – patirtimi dalinasi edukacinio turinio kūrėja Diana.

Kokia turi būti vaiko rutina?

Psichologės teigimu, mažo vaiko rutina turi būti paprasta ir nuosekli. Tuomet ir ją išlaikyti yra lengviau bei maloniau.

„Puiku, jeigu rutina yra ne tik būtini veiksmai, tokie kaip dantukų valymas, bet ir malonūs ritualai – prieš miegą pagulėti su mama ar tėčiu, pakasyti nugarytę, paskaityti pasaką ar kt.

Taip vaikui susidaro įspūdis, kad rutiną sudaro tiek mažiau malonūs, tiek ir visai smagūs elementai“, – dalinasi „Psychodemia.lt“ įkūrėja.

Diana priduria, jog dirbdama aukle pati dažniausiai į vaiko rutiną įtraukia rytinę mankštą, žaislų tvarkymą prieš einant į lauką ar pavalgyti, nepamiršta ir rankų plovimo.

Ji pastebi, jog tokie, rodos, nedideli dalykai ne tik suteikia saugumo jausmą, bet kartu padeda vaikams mokytis laiko valdymo ir jo suvokimo, o kartu – formuoti atsakomybės jausmą ir discipliną.

Ką daryti prasidėjus mokslo metams?

A.Kašinska atkreipia dėmesį, jog natūralu, kad pasibaigus vasarai keičiasi ir kasdienė vaiko rutina, tačiau ji pataria išlaikyti svarbiausius elementus.

„Į mokslo metų rutiną iš vasaros perkelkite tuos rutinos elementus, kurie įmanomi, nes tai padės užtikrinti sveiką balansą tarp pokyčių ir stabilumo.

Be to, kol naujos veiklos taps rutina, tam verta skirti daugiau laiko, kad vaikas galėtų priprasti be papildomo streso dėl skubėjimo.

Pavyzdžiui, jei mažylis buvo pratęs pusryčiauti darželyje, o dabar pradės eiti į mokyklą ir darys tai namuose, kartu galite pradėti keltis bent valanda anksčiau ir ne tik ramiai pavalgyti, bet ir pasikalbėti“, – pataria psichologė.

Ji pažymi, jog iššūkių gali kelti ir laisvadieniai, todėl dienotvarkė darbo dienomis ir savaitgaliais neturėtų stipriai skirtis – svarbu išlaikyti tą patį miego, jei pavyksta, ir valgymo laiką.

„Visgi, šeštadienis ir sekmadienis yra dienos, skirtos atsipalaiduoti, todėl šiek tiek laisvės tikrai paveiks teigiamai ir itin griežtai laikytis sukurto režimo nereikia“, – ramina psichologė.

A.Kašinska apibendrina, kad vaiko elgesys beveik visuomet atspindi tėvų savijautą, taigi, jei kažkuri rutinos dalis šiems kelia diskomfortą, tą patį jaus ir vaikas.

„Norėdami, kad vaikas kažką pamėgtų arba darytų su malonumu, turite būti to pavyzdys. Visada linkiu atpažinti, ką jaučiate patys, kai kažką atliekate, nes tuomet bus paprasčiau suprasti ir mažylio elgesį.

Jei jaučiate baimę dėl rudens atnešamų pokyčių, ją jaus ir vaikas, o
rutininiai veiksmai gali padėti įsižeminti ir nusiraminti visai šeimai“, – tvirtina psichologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs