„Lietuvoje yra daugybė mamų, kurioms Motinos diena yra viena skaudžiausių dienų metuose, nes vaikai jų nepasveikins, jie yra nuteikti prieš motinas ir nenori bendrauti. Pikčiausia, kad institucijos, turinčios kovoti už vaiko interesus, realiai palaiko smurtautojų pusę, leidžia nesilaikyti teismo sprendimų, teikia rekomendacijas, kurios realiai tik gilina prarają tarp mamų ir jų vaikų.
Lietuvoje yra tūkstančiai tokių atvejų ir visi susiduria su tuo pačiu – problemos neigimu iš institucijų pusės, absoliučiu nesigaudymu, ką reikia daryti tokiais atvejais, ką apie tai sako moderni psichologija. Realiai tai galima vertinti tik kaip institucinį smurtą“, – sako Lietuvos lygiavertės tėvystės asociacijos (LTA) pirmininkė Asta Globė.
Neseniai praėjusios Tarptautinės tėvų atstūmimo pripažinimo dienos (minima balandžio 25 d.) ir artėjančios Motinos dienos proga LTA kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama atkreipti dėmesį į daugelį metų nesprendžiamą psichologinio smurto prieš vaikus problemą, įvardydama kokių priemonių būtina imtis bei siūlydama savo bei užsienio specialistų pagalbą tiek susipažįstant su problemą, tiek ją sprendžiant.
„Lietuvoje dėl nuteikinėjimo prieš tėvus ryšį su vaikais yra visiškai praradę tūkstančiai tėčių ir mamų, tačiau faktiškai nei vienas nuteiktas vaikas negauna adekvačios institucijų pagalbos.
Psichologai pripažįsta, jog psichologinis smurtas, kai vaikas yra nuteikiamas prieš vieną iš tėvų, yra pati sunkiausia smurto prieš vaikus forma.
Pažangiausi pasaulio psichologai pripažįsta, jog psichologinis smurtas, kai vaikas yra nuteikiamas prieš vieną iš tėvų, yra pati sunkiausia smurto prieš vaikus forma, paliekanti vaikams neatitaisomą psichologinę žalą visam gyvenimui ir įtakojanti neigiamą socialinį elgesį vėlesniuose gyvenimo etapuose.
Šį psichologinį smurtą specialistai vadina tėvų atstūmimu. Jo pasekmės vaikams niekuo nenusileidžia kitų rūšių smurtą patyrusių vaikų (fizinio, seksualinio išnaudojimo) žalai.
Nors LR įstatymai de jure, psichologinį smurtą laiko nusikaltimu, de facto atsakingos tarnybos net netiria galimų tokio psichologinio smurto prieš vaikus atvejų“, – sakoma LTA dokumente, išsiųstame svarbiausios vaiko teises ginančioms bei kuruojančioms teisėtvarką institucijoms.
Kreipimesi prašoma įgyvendinti tris svarbiausius pokyčius, kurie leistų ne tik kovoti, bet ir tarnautų kaip prevencinės priemonės siekiant sumažinti psichologinio smurto prieš vaikus mastą.
Visų pirma prašoma ne tik pripažinti vaikų nuteikinėjimą ir kliudymą bendrauti su vienu iš tėvų psichologiniu smurtu, bet ir imtis tinkamų priemonių jo užkardymui bei prevencijai, kurios turėtų būti analogiškos, kaip ir esant fiziniam smurtui, seksualiniam išnaudojimui ar sunkiai nepriežiūrai.
Taip pat raginama organizuoti tinkamą ir savalaikį psichologinio smurto tyrimą.
„Šiuo metu vienai pusei pradėjus nuteikinėti vaiką prieš kitą tėvą, tai laikoma tėvų nesutarimu ir institucijos nukreipia dėmesį į tėvų perauklėjimą. Tačiau smurtautojas dažniausiai tik imituoja, jog kažką daro, o realiai toliau žaloja vaiką. Taip prarandamas brangus laikas, nes tėvų atstūmimas labai sunkų laipsnį paprastai pasiekia per 3-6 mėnesius.
Reakcijos greitis taip pat didelė problema, nes tėvui, prieš kurį vaikas yra nuteikinėjamas, vienintelis kelias tai įrodyti – vaiko psichologinė ekspertizė. Tačiau šios ekspertizės paprastai reikia laukti ilgiau nei metus. Nors šiuo metu pasaulyje egzistuoja autoritetingų psichologų patvirtinta metodika, leidžianti lengvai ir greitai nustatyti psichologinio smurto ir nuteikinėjimo prieš vieną iš tėvų atvejus“, – pastebi A.Globė
Taip pat LTA ragina de facto įteisinti lygiavertės tėvystės principus Lietuvoje. Nepaisant to, jog LR įstatymai numato vienodas teises ir atsakomybę už vaiko ugdymą abiem tėvams, o vaikų prioritetinis interesas yra būti vienodai abiejų tėvų globojamiems, Lietuvoje lygiavertė tėvystė taikoma tik pavieniais atvejais, ir netgi tada tik nepilna apimtimi.
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad lygiavertė tėvystė, kai vaikas praleidžia vienodai arba panašiai laiko su kiekvienu iš tėvų, jei šie gyvena atskirai, yra labiausiai atitinkanti tiek prioritetinius vaikų interesus, tiek pačių tėvų poreikius.
Lietuvoje lygiavertė tėvystė taikoma tik pavieniais atvejais, ir netgi tada tik nepilna apimtimi.
Taip pat lygiavertė tėvystė yra itin veiksminga prevencinė priemonė ne tik prieš vaikų nuteikinėjimą, bet ir prieš bandymą jais pasinaudoti kaip įrankiais, sprendžiant tėvų nesutarimus.
„Iš tiesų labai keista matyti, kaip tiek politikai, tiek specialistai kalba kaip svarbu apsaugoti žmones, ypatingai vaikus, nuo psichologinio smurto, priima įvairius įstatymus esą ginančius vaikų teisę turėti abu tėvus, tačiau į mūsų išsakomas problemas, kurios liečia tūkstančius tėvų ir vaikų, jau metų metus nereaguojama“, – piktinasi LTA vadovė.
LTA nariai yra pasirengę konsultuoti visas suinteresuotas Lietuvos institucijas lygiavertės tėvystės bei tėvų atstūmimo klausimais, supažindinti su metodine literatūra, sisteminėmis neigiamomis narių patirtimis kreipiantis į tarnybas pagalbos, organizuoti konsultacijas su užsienio šalių, kur šios problemos sėkmingiau, nei Lietuvoje, sprendžiamos, specialistais.
