Tėvai turėtų vengti pasakoti savo vaikams ir tai, kiek daug pinigų jie išleido ruošdami juos mokyklai, nuolat akcentuodami, kad vienas ar kitas daiktas labai brangiai kainavo, mat taip vaikai mokykloje ar prieš savo bendraklasius gali kiek susireikšminti. Nuolatinės tėvų kalbos ir diskusijos apie tai, kaip brangiai kainavo vaiko išleidimas į mokyklą, jį gali versti pasijusti didele ir brangia našta.
Na, o jau vedant vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, jokiu būdu nederėtų vėluoti ar išsiruošti paskutinę minutę, mat taip savo atžaloms pridaroma tik daugiau nereikalingo streso.
– Ar įmanoma iš anksto nuspręsti, kad vaikas jau pakankamai brandus mokyklai: kokie jo būdo bruožai ar socialiniai įgūdžiai tai rodo?
Nuolatinės tėvų kalbos ir diskusijos apie tai, kaip brangiai kainavo vaiko išleidimas į mokyklą, jį gali versti pasijusti didele ir brangia našta.
– Lietuvoje pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas lankyti pradeda tuomet, kai kalendoriniais metais jam sueina 7-eri, tačiau pradinis ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau, jei vaikas tam jau yra subrendęs.
Tokiu atveju vaikas tiesiog atlieka specialų brandumo testą. Taigi, amžius yra svarbus, tačiau tai nėra vienintelis brandos mokyklai rodiklis.
Vis dėlto yra keletas punktų, kurie rodo vaiko subrendimo lygį:
- Socialinė-emocinė branda. Svarbu atsižvelgti, kiek vaikas moka bendrauti, dirbti kartu su savo bendraamžiais, kiek jis sugeba laikytis taisyklių, klausyti už save vyresnių, kiek moka būti savarankiškas ir pasirūpinti savimi, kiek sugeba kontroliuoti savo impulsus. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat – būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje. Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę – jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
- Intelektinė-motorinė branda. Svarbu atsižvelgti, kiek vaikas jau yra pažengęs intelektualiai: ar jau moka piešti, skirti raides ar skaičius, kaip moka spalvinti, kaip įsimena dainelių ar eilėraščių žodžius.
- Vaiko nuostata tapti mokiniu. Tai itin svarbus elementas, mat išleidžiant vaiką į pirmąją klasę derėtų atsižvelgti ir į tai, ar jis apskritai tam yra pasiruošęs ir nusiteikęs, pasidomėti, kaip ji save suvokia, ką mano apie mokyklą.
- Vaiko sveikata ir fizinis pajėgumas. Svarbu įvertinti ir fizinį vaiko pasirengimą, patikrinti bendrą jo organizmo sveikatą, kad būtų išsiaiškinta, ar gali jis visu pajėgumu dalyvauti kūno kultūros pamokose.
– Per vasaros atostogas jau ir kiek didesni vaikai ganėtinai lengvai atitrūksta nuo mokyklinio ritmo. Prieš kiek laiko ir kaip juos reikėtų pradėti nuteikti mokyklai?
– Atostogos juk tam ir yra, kad pavyktų pailsėti, pažaisti su draugais, tad natūralu, jog per jas atitrūkstama ir nuo mokyklinio ritmo. Vis tik bet kurio amžiaus vaikams derėtų priminti, kad mokslo metai jau artėja ir pats metas jiems pradėti ruoštis.
Taip pat skaitykite: Tėvų agresijos protrūkiai veikia vaikų vystymąsi
Pradėti nuteikti vaikus derėtų likus bent jau porai savaičių iki mokslo metų pradžios. Vaikams derėtų priminti jų dienotvarkę ir grąžinti jiems įprastą mokslo metams dienos režimą. Priminti, kada jiems derėtų eiti miegoti, kada reikia atsikelti, taip pat kartu vykti apsipirkti reikiamų mokyklinių prekių, kad vaikams vėl grįžtų mokyklos laukimas.
