Daugiau atjautos, mažiau patarimų
Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai įprasta manyti, kad patarimas yra pagalba. Tačiau D. Jakučionis pabrėžia, jog iš tikrųjų tai gali būti tik greitas būdas nusimesti atsakomybę už tikrą palaikymą: „Kai sakote „tiesiog pailsėk“, žmogui, kuris kasdien rūpinasi savo artimuoju, tai gali nuskambėti kaip nesupratimas, o ne palaikymas. Jei žmogus turėtų sąlygas pailsėti, tikrai tai būtų padaręs. Tikroji atjauta prasideda nuo suvokimo, kad nesame kitų gyvenimų teisėjai, vertintojai ar komentuotojai, o tik bendrakeleiviai, kurie gali išklausyti ir paklausti: „Ką galiu dėl tavęs padaryti?“ Ir tada padaryti iš tikrųjų.“
Atjauta – tai ne tik žodžiai, bet ir realūs veiksmai. „Jei išgirstame, kad žmogui sunku, galime pasiūlyti konkrečią pagalbą: pabūti su jo vaiku, padėti apsipirkti ar sutvarkyti namus, kad besirūpinantis turėtų laiko prasikvėpuoti, atsitraukti, pagaliau, nueiti pas gydytoją ar padaryti kažką dėl savęs. Žmonės dažnai mėgsta duoti patarimus, nes tai leidžia jiems jaustis geriau. Tačiau tikras noras padėti turi ateiti su atsakomybe – jei tikrai nori padėti, tai padaryk, o ne apsiribok „išmintingais“ patarimais“, – aiškina specialistas.
Tikroji atjauta prasideda nuo suvokimo, kad nesame kitų gyvenimų teisėjai, vertintojai ar komentuotojai, o tik bendrakeleiviai, kurie gali išklausyti ir paklausti: „Ką galiu dėl tavęs padaryti?“ Ir tada padaryti iš tikrųjų.“
Artėjančios šventės neretai tampa išbandymų laikotarpiu šeimoms, kurios augina vaikus, turinčius matomą ar nematomą negalią. Pasak D. Jakučionio, šventiniu metu patarimų gausybė tiesiog užplūsta – visi žino, kaip geriau gyventi, nors neįsigilina į realią situaciją, juk nebūna su tais šeimos nariais 24/7. Tačiau tikras palaikymas per šventes yra paprastesnis nei gali atrodyti: pabūkime kartu, klausykimės be vertinimų, suteikime tikrą emocinį palaikymą. Šventės turėtų būti laikas, kai tiesiog pabūname kartu ir suteikiame vieni kitiems palaikymo. Šeimoms, kurios kasdien susiduria su sunkumais, tai yra brangi dovana.“
Dienos centras – pagalba tėvams
Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Centre suaugusiems organizuojamos socialinės dirbtuvės, o vaikams teikiamos dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos.
„Dienos socialinė globa – rūpinamės vaikų užimtumu, ugdome jų savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir svarbiausia siekiame, kad jie būtų laimingi. Užsiėmimai vyksta kasdien, dauguma vaikų centre praleidžia laiką nuo 14 iki 18 valandos, laikydamiesi individualaus tvarkaraščio. Nuolatinis lankymasis ir kryptinga pagalba padeda pasiekti teigiamų pokyčių jų raidoje. Jei šeima nori gauti socialinės darbuotojas padės atlikti reikiamas procedūras: paruošti dokume globos paslaugas, ji turi kreiptis į savo seniūniją, kur socialinisntų paketą ir išsiųsti į savivaldybę. Priimame vaikus, turinčius psichosocialinę negalią, tai turi būti nurodyta dokumentuose. Tada su mumis susiekia savivaldybė ir sutvarkę visus dokumentus jau galime priimti vaiką lankyti dienos centrą“, – paaiškina B. Veselienė.
Socialinė reabilitacija nuo socialinės globos skiriasi tuo, kad tai trumpalaikė paslauga teikiama kartą per savaitę. Norint gauti socialinės reabilitacijos paslaugą, reikia kreiptis tiesiai į „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centrą.
B. Veselienė akcentuoja, kad kai vaikai lanko dienos centrą, tai suteikia jų tėvams daugiau laisvės ir galimybių: „Dienos centre vaikams užtikrinama saugi aplinka, organizuojamas užimtumas, terapijos ir įgūdžių ugdymas, todėl tėvai gali ramiai pasirūpinti savo darbais, tvarkyti asmeninius ar šeimos reikalus, o svarbiausia, pagal galimybes, skirti laiko ir emocinei gerovei. Toks balansas padeda tėvams atgauti jėgas ir su nauja energija tęsti kasdienius iššūkius, susijusius su vaiko priežiūra bei ugdymu.“
Pagalba sau
Tėvams, ypač jei tik vienas iš jų rūpinasi vaikais, labai svarbu turėti pagalbą, kad galėtų išlaikyti savo psichologinę ir fizinę gerovę. „Vienam rūpintis vaikais, ypač jei kažkuris iš jų turi individualių poreikių, yra be galo sunku. Dviese tai taip pat gali būti iššūkis, o kai nėra išorinės pagalbos – pavyzdžiui, pagalbos namų ruošoje ar organizuojant užsiėmimus, vedant į terapijas ir pan. – tėvams sunku pasidžiaugti gyvenimu ir atrasti laiko sau. Be šios pagalbos dažnai pasiekiamas perdegimo taškas, kuris gali sukelti pyktį ir įtampą net tarp partnerių, kai jaučiamasi, kad vienas iš jų daro daugiau, o kitas nesusitvarko su krūviu“, – komentuoja D. Jakučionis.
Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad tėvams labai svarbu suvokti, kad rūpintis savo sveikata ir gerove yra esminė sąlyga, norint gerai rūpintis ir savo vaiku: „Lėktuvo deguonies kaukės“ alegorija, pagal kurią pirmiausia užsidedi kaukę sau, o tik tada vaikui, puikiai atspindi šį principą. Jei tėvai neturi vidinių ir išorinių resursų, jie negalės tinkamai pasirūpinti savo vaiku, o tai gali pakenkti tiek jiems, tiek vaikui. Suprasti savo ribas ir turėti laisvę pasirinkti, ką galima ir ko negalima pakeisti, yra labai svarbu, kad neprarastume kontrolės ir neprivestume savęs prie visiško išsekimo.“
Kiekviena šeimos situacija yra unikali, ir dažnai tėvai susiduria su stipriais vidiniais konfliktais – nori padaryti daugiau, vis tik, kas yra natūralu, susiduria su savo ribotais resursais. „Keliant sau pernelyg aukštus lūkesčius ar kritikuojant save, jog darome nepakankamai, tik giliname problemą. Svarbu suprasti, kad tai, kiek galime duoti, priklauso nuo mūsų pačių sveikatos, energijos ir emocinės būsenos. Svarbiausia – priimti realybę ir nesistengti būti tobuliems. Priėmimas yra tas, kad bandysiu dabar gyventi geriausią savo gyvenimą pagal turimus resursus, aplinkybes ir kontekstą“, – sako D. Jakučionis.