Į Lietuvą nuo gimtinėje Rusijos sukelto karo, kovo 29-osios duomenimis, jau pasitraukė daugiau kaip 36 tūkstančiai ukrainiečių. Neretai šie žmonės su savimi spėjo pasiimti vos kelis būtiniausius daiktus, o kai kas neturi nė tų kelių.
Išvargę po kelionės, užsiregistravę viename iš Lietuvoje veikiančių registracijos centrų, jie ima kabintis į gyvenimą laikinuose namuose. Tarp pabėgėlių – daugybė vaikų, dalis – visai mažų. Tad jiems reikia daugybės kasdienių daiktų – nuo dantų pastos iki batukų ar pavasarinės striukės.
Viename iš kelių „Technopolio“ pastatų, milžiniškoje patalpoje betoninėmis grindimis, jau antra savaitė šurmuliuoja būreliai žmonių. Vienoje patalpos pusėje įsikūrė iniciatyva, renkanti pačius įvairiausius daiktus, reikalingus pabėgėlių iš Ukrainos šeimoms su vaikais. Kitoje pusėje priimamos ir rūšiuojamos, o vėliau išvežamos ten, kur reikia, įvairiausios kūno priežiūros priemonės.
-
Lietuvių maisto iniciatyvos, remiančios Ukrainą: nuo torto vaikams iki receptų bukleto
-
Ką išgyvena nuo karo Ukrainoje bėgantys vaikai: padariniai gali išryškėti ateityje
-
Ką daryti, jei tavo artimasis palaiko Rusiją: nutraukti ryšius – ne išeitis
-
Šaulė O.Verygaitė: „Laisvė man – drąsa būti savimi, jautrumas šaliai ir žmonėms“
Daiktų vaikams rinkimo iniciatyvos ėmėsi kelios moterys, „Instagram“ sukūrusios motinystei skirtą projektą motherhood.is.sexy. Viena iš šių moterų, Erika Pociūtė-Grabienė, tapo pagrindine paramos daiktais koordinatore. Pati būdama dviejų mažų vaikų mama, ji pasakoja, kaip ir visi buvusi iki širdies gelmių sukrėsta Ukrainoje prasidėjusio karo. Labai greitai bendramintės nutarė, kad, subūrusios mamas, jos gali rinkti paramą, kuria čia ir dabar galėtų pasinaudoti vaikučių iš Ukrainos mamos.
„Esu labai emocionali, todėl kelias pirmąsias karo dienas buvo visiškas šokas, tačiau vėliau su bendramintėmis supratom, kad reikia veikti, reikia padėti. Pradžioje paramą daiktais ėmė nešti mūsų profilio „Instagram“ sekėjos, būrėmės mažesnėse patalpose Senamiestyje, vėliau ėmėme prašyti ir konkrečių daiktų, nes matėme, ko trūksta, o vėliau gavome ir šias patalpas, kur gali tilpti ir daugiau daiktų, ir savanorių“, – radusi kelias minutes tarp darbų greitosiomis pasakojo E.Pociūtė-Grabienė.
Paramą pačiais įvairiausiais daiktais, kokie tik gali būti reikalingi šeimai su vaikais, gali atnešti bet kas. Žinoma, prašoma, kad daiktai būtų tvarkingi, švarūs, o kūno priežiūros priemonės – visiškai naujos.
Daiktai keliauja nenutrūkstamu srautu
Tą pusdienį, kai paramos rinkimo sandėlyje lankėsi 15min žurnalistė, vilniečiai čia vis ėjo ir ėjo kone nenutrūkstama vorele. Jauna pora atnešė keliolika pakuočių sauskelnių. Vyras ir moteris atkeliavo su keliais maišais drabužių, kruopščiai ant maišų užrašę, kokio amžiaus vaikams daiktai yra skirti. Moteris dar spėjo pridurti, jog viename iš maišų yra jos dukros piešinys ukrainiečių vaikams, gal kaip nors pavyks jį perduoti? Viena iš daiktus rūšiuojančių savanorių šyptelėjusi patvirtino, jog tikrai taip. Dairydamasi į šonus atkeliavo moteris, vos panešdama akivaizdžiai sunkų maišą, ji sakė išgirdusi, jog reikia įvairių kūno priežiūros priemonių vaikams, nežinojusi, ko tiksliai, tad nupirkusi pačių įvairiausių dalykų.
Daugelis daiktų čia atnešami išties kokybiški, dar tikrai puikiai tarnausiantys kitiems šeimininkams, o kai kurie ir visai nauji. Tik labai nedidelė dalis yra tokių, kurie atrenkami į atskirus maišus ir vis tik keliauja į tekstilės konteinerius. Tokių daiktų atskyrimas – irgi savanorių užduotis. Kad ir kokiose nepavydėtinose sąlygose būtų atsidūrę pabėgėliai, nudryžusius, nuskalbtus ir nusiburbuliavusius drabužius siūlyti jiems būtų tiesiog nepagarbu.
Ką veikia savanoriai?
Savanoriai čia dirba pačius įvairiausius darbus. Vienas jų – pasitikti visus ateinančius, priimti daiktus ir padėkoti. Tuomet visi daiktai išrūšiuojami, priešingu atveju, jų jau būtų milžiniškas kalnas. Patalpos pasieniuose rikiuojasi improvizuotos lentynos, kuriose drabužiai, batai suskirstomi pagal dydį, berniukams ar mergaitėms yra skirti. Kūno priežiūros priemonės taip pat išskirstomos pagal paskirtį. Atskira zona skirta vaikiškiems vežimėliams, automobilinėms kėdutėms, kanceliarinėms prekėms ir pan.
Kaip pasakojo E.Pociūtė-Grabienė, vos pradėjus šią daiktų rinkimo iniciatyvą, buvo nutarta bendradarbiaujant su „Gelbėkit vaikus“ sužinoti kiekvienos atvykusios ukrainiečių šeimos poreikius ir surinkus reikiamus daiktus, vėliau juos išvežioti į konkrečią vietą, kur šeima apsistojusi. Tokia paslauga vis dar galioja, tačiau dabar parama į šį daiktų sandėlį ateinantiems ukrainiečiams teikiama ir vietoje – jie gali gauti daiktų, kurių prireikia. Tad dar vienas darbas savanoriams, kurie kalba rusiškai, – padėti atėjusiems susiorientuoti tarp daiktų, surasti, ko reikia, tiesiog padrąsinti.
Žinią, kad čia galima gauti būtiniausių daiktų, ukrainiečiai paskleidė vieni tarp kitų, dabar jie čia atkeliauja vis gausiau.
Darbo dienos popietę čia atėjusių ukrainiečių nebuvo gausu, tačiau štai per praėjusį savaitgalį daiktų atvyko beveik 200 šeimų - apie tai iniciatyvos autorės paskelbė uždaroje savanorių grupėje, dėkodamos visiems padėjusiems. „Žinią, kad čia galima gauti būtiniausių daiktų, ukrainiečiai paskleidė vieni tarp kitų, dabar jie čia atkeliauja vis gausiau. Gal pradžioje ir nebuvo minties dalinti daiktus gyvai, tačiau dabar susiklostė būtent toks modelis, tad padedame, kaip galime“, – sakė pašnekovė.
Kokių daiktų labiausiai reikia, o ko užtenka? Pasak E.Pociūtės-Grabienės, akivaizdžiai daugiausia atnešta rūbelių naujagimiams – viena vertus, jų dažna šeima Lietuvoje prikaupia daug, ne visų ir prireikia, kita vertus, ir jų poreikis iš ukrainiečių pusės kol kas nėra labai didelis. Paklausiausi drabužiai 4–7 metų vaikams, jų nuolat trūksta, kaip ir avalynės.
Daiktus vienu metu rūšiuoja kelios savanorės. Viena moteris prisipažįsta šiuo metu nedirbanti, gyvena netoliese, aktyviai seka naujienas Ukrainoje, tad, sužinojusi apie tokios savanorystės poreikį, iškart ir atėjusi. Ji čia jau antra diena. Prie maišo šliaužtinukų sutūpusios merginos yra netyčia čia susitikusios draugės, jos aptarinėja darbų peripetijas ir vis pasitaria, kokio dydžio galėtų būti vienas ar kitas rūbas – kartais etiketės būna nukirptos.
Santūrūs suaugusieji ir žaislų suvilioti vaikai
Kol darbuojamės, į patalpą kiek dvejodama įeina jauna mama su 3–4 metų mergyte ir rusiškai teiraujasi, ar gali pasirinkti kelis drabužius mažylei. Viena iš savanorių teiraujasi mergaitės ūgio ir veda moterį prie atitinkamos lentynos. Mažylei iškart parūpsta netoliese esantys žaislai.
Moteris žiūrinėja rūbus, vis pakalbina dukrą, po gero pusvalandžio ji iš čia išeina su nemažu maišu rūbų, keliais žaislais mergaitei, atsisveikindama šypsosi ir visus apdalina padėkomis.
Kiek vėliau čia atkeliauja šeima – vyras veža vežimėlį su kūdikiu, šalia mamos strakalioja 4–5 metų berniukas. Šeimos poreikis labai konkretus – jiems reikėtų automobilinės kėdutės. Ji greitai surandama, kiek susinepatoginusi pora sako, kad nieko daugiau ir nereikia, tačiau vėliau stabteli prie lentynos su vaikiškais batukais, mama sūnui pamatuoja kelias poras batukų, vieni jų tinkami, o berniukas išsirinko dar ir plastikinę mašiną, su ja ir iškeliauja.
Surinktas priemones veža į registracijos centrus
Motherhood.is.sexy. su savanorių pagalba renka ir dalija pačius įvairiausius daiktus, o žinoma komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė su bendraminte Elze Kmitaite-Kiziele savo dėmesį sutelkė į reikalingiausių kūno priežiūros priemonių rinkimą. Kad toks poreikis išties yra, jos sužinojo iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, vos tik registracijos centruose pasipylė gausesnis pabėgėlių srautas.
Tai taip pat visiškai spontaniška iniciatyva, apie kurią žmonės sužino iš socialinių tinklų – ir paramos teikėjai, ir gavėjai. Tiesa, ši iniciatyva nedalina daiktų čia pat vietoje, jie tik surenkami ir išrūšiuojami, o tada vežami į registracijos centrus. Pradžioje kūno priežiūros priemonės formuotos paketais, skirtais moterims, vyrams ir vaikams.
Tačiau, kaip pasakojo E.Kmitaitė-Kizielė, vėliau paaiškėjo, kad ne visiems ukrainiečiams reikia pilno paketo, žmonės tikrai nėra godūs ir savanaudiški, greičiau kuklūs ir sutrikę, tad yra linkę pasiimti tik tai, kas reikalinga – vienam tai šampūnas, kitam dantų pasta ar dantų šepetėlis. Todėl ilgainiui buvo nutarta priemones rūšiuoti pagal tipą ir į registracijos centrus vežti būtent taip.
Užsako ir per e.parduotuves
Kol kalbamės su E.Kmitaite-Kiziele, liftu pakyla jau antras vienos el. parduotuvės kurjeris, jis atvežė net kelias dėžes įvairiausių priemonių. Pašnekovė sako, kad žmonės ne tik patys gali atnešti įvairių, būtinai naujų priemonių, bet ir tiesiog užsakyti per e.parduotuves, tas neretai ir daroma.
Paklausta, kokių priemonių iš jų renkamų labiausiai stokojama, E.Kmitaitė-Kizielė pasakoja, jog tai veido ir rankų kremai, skustukai, higieniniai paketai moterims bei drėgnos servetėlės.
Pabuvojus tokioje vietoje gali atrodyti, kad visa Lietuva pasišovusi ukrainiečiams padėti, tačiau toks įspūdis greitai kiek sueižėja. Važiuoju viešuoju transportu link sostinės centro, čia pasigirsta skelbimas, jog ukrainiečiai Vilniaus viešuoju transportu gali važiuoti nemokamai. Dvi garbaus amžiaus moterys tarsteli, kad „tiems ukrainiečiams dabar viskas nemokama“. Tad aš plėšausi tarp noro pasiūlyti pagaliau realiai pačioms padėti pabėgėliams, o gal jos sutiktų, jog būtų subombarduoti jų namai, tačiau štai nemokamai važinėtų autobusais ir troleibusais?
Galiausiai nutariu, kad tokie burbeklių komentarai tiesiog neverti dėmesio ir energijos.
