Ragina moteris nepamiršti savęs: neužtenka apdrausti vyrą ir vaikus, jūsų saugumas – taip pat svarbus

Finansų ir draudimo konsultantė Eglė Laurišonienė yra trijų ikimokyklinukų mama. Savo darbe ji kasdien mato didelį poreikį mokymų ne tik apie draudimo apsaugas bei pinigų įdarbinimą, bet ir apie asmeninių finansų valdymą. Todėl, susilaukusi vaikučių, Eglė ėmėsi vaikų finansinio raštingumo edukacijos. Ji eina į darželius ir mokyklas, kalbasi su vaikais apie pinigus, kartu gamina taupykles.
Eglė Laurišonienė
Eglė Laurišonienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Finansinio raštingumo mokymų poreikis, Eglės vertinimu, yra didžiulis, nepaisant to, kad situacija šioje srityje gerėja.

„Vis mažiau žmonių, kuriems tenka nuo pradžių aiškinti apie gyvybės draudimo apsaugų svarbą. Dar prieš penkerius ar šešerius metus buvo daugiau išankstinių nuostatų ir nenoro pripažinti, kad kritine liga gali susirgti kiekvienas. Dabar žmonės neišsigąsta žodžio „vėžys“ ir aktyviau renkasi draudimą nuo kritinių ligų, nes nėra šeimų, kurios vienaip ar kitaip nebūtų susidūrusios su onkologinėmis ligomis“, – kalba E.Laurišonienė.

Pradeda nuo kūdikystės

Taip sutapo, kad Eglei daugiau tenka bendrauti su vaikų tėveliais. Daugelis iš jų renkasi gyvybės draudimą vaikui, kaupia vaikų ateičiai, tačiau nepamiršta ir savęs.

„Daugelis tėvų, kuriuos konsultuoju, sudaro gyvybės draudimo sutartis dar kūdikiams, nes žino, kad kuo daugiau laiko turės, tuo lengviau bus sukaupti norimą pinigų sumą. Kadangi pati turiu tris vaikus, labai džiaugiuosi sutikusi tėvelių, kurie turi tris ar keturis vaikučius ir visiems šeimos nariams yra sudarę gyvybės draudimo sutartis. Viskas įmanoma, kai prioritetai sudėliojami teisingai“, – sako E.Laurišonienė.

Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie tikisi, kad, atėjus laikui, pinigų „iš kur nors“ gaus. Bet, pasak Eglės, reikia suprasti, kad iki finansinio saugumo po mažą žingsniuką reikia eiti kasdien.

Ligos amžiaus nesirenka

„Mano pačios šeimos narys buvo susidūręs su rimta liga. Labai džiaugiuosi, kad, nors vyresnio amžiaus, žmogus pasirinko apsidrausti. Kaip žinia, kuo žmogus vyresnis, tuo draudimas tampa brangesnis. Kadangi visos apsaugos kainuoja, gali tekti rinktis, ar kaupti senatvei, ar turėti daugiau apsaugų. Mano minimas žmogus pasirinko apsaugą nuo kritinių ligų, o išmoka susirgus labai pravertė gerinant sveikatą, nepaisant to, kad gydymas yra kompensuojamas“, – kalba Eglė.

Jai ypač įsiminė vienas atvejis, tapęs didele pamoka, jog klientams svarbu pasiūlyti apsaugas ir parodyti jų svarbą pateikiant kuo daugiau argumentų, nors klientų ir nesinori gąsdinti blogais pavyzdžiais. Tačiau ligos – jaunėja.

„Tai nutiko man tik pradedant dirbti šioje srityje. Ekonominiais sumetimais mama ir du jos vaikučiai sudarė vieną sutartį visiems. Pasiūliau pagalvoti ir apie draudimą nuo kritinių ligų, tačiau mamai atrodė, kad ji tam per jauna, todėl šios papildomos apsaugos nepasirinko. Po kelerių metų, skaitydama straipsnį apie moterį, kuri įveikė ketvirtos stadijos ligą, atpažinau savo klientę. Gerai, kad viskas gerai baigėsi“, ­ pasakoja E.Laurišonienė.

Moterys pamiršta save

Didelė klaida yra manyti, kad nereikia draustis, nes „man nieko neatsitiks“, arba neatsitiks, nes „šiuo metu nedirbu ir auginu vaikus“. Taip pat kartais, statydamiesi namą ir prireikus pinigų, žmonės „paaukoja“ gyvybės draudimo sutartis, nors tokiu atveju kaip tik žūtbūt reikia turėti apsaugas, jeigu kas nors nutiktų.

„Pastaruoju metu labai dažnai žmonės svarbius finansinius sprendimus dėl sutarčių pakeitimų priima klausydamiesi įvairių nuomonės formuotojų, kurie nebūtinai dirba finansų srityje ir juo labiau neprisiima jokios atsakomybės už pasekmes“, – įspėja Eglė.

Nerimą jai kelia ir tendencija, kad moterys pamiršta save. Neretai būna, kad šeimoje vyras yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį arba investuoja, vaikams taip pat sudarytos gyvybės draudimo sutartys, kaupiama jų ateičiai, o sau – pagailima pinigų. Kartais moteris lyg ir norėtų pasirūpinti savo saugumu ir ateitimi, tačiau apsidrausti neleidžia vyras, todėl moteris nieko nesiima.

„Norėtųsi moteris padrąsinti labiau pasitikėti savimi, nes jų saugumas – taip pat svarbus“, – sako E.Laurišonienė.

Trys patarimai galvojantiems apie saugią ateitį

„Pirmiausia – kuo anksčiau pradėkite galvoti apie ilgalaikę ateitį. Valdydami finansus, taupome didesniems pirkiniams, būsto atsinaujinimui, tačiau svarbu nepamiršti, kas bus tolimesnėje ateityje. Žmonės nenori galvoti apie senatvę, bet ji ateis, todėl reikia turėti nejudinamų lėšų – tam skirti bent 5 proc. savo pajamų, per gyvybės draudimą ar kitas priemones, ir su laiku tą procentą stengtis didinti“, – sako Eglė.

Ji pabrėžia žodį „nejudinamų“, nes neretai pasitaiko, kad, iškilus poreikiui, žmonės išsiima sukauptas lėšas, ir tuomet viską tenka pradėti nuo nulio. O investuojant laikas labai svarbus. Kuo daugiau jo turime, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti, kad ir su nedidelėmis sumomis. Todėl, pasak E.Laurišonienės, jeigu dar nekaupiate, pradėkite dabar.

Antras svarbus patarimas – pasirinkti visas reikalingas apsaugas, ypač turint vaikų ir finansinių įsipareigojimų. „Nepagrįstai drąsiais laikau žmones, kurie yra paėmę paskolas, turi vaikų ir nėra apsidraudę gyvybės. Jeigu neturi vaikų ir atsakomybių, galbūt gali jaustis ramiau, tačiau kitu atveju dėl savo šeimos saugumo gyvybės draudimą turėti būtina“, – tvirtina konsultantė.

Taip pat ji pataria nepamiršti kritinio mąstymo, kuris svarbus priimant asmeninių finansų sprendimus, ir atsirinkti informaciją, gaunamą iš socialinių tinklų, kur žarstomasi patarimais, nebūtinai tinkamais konkrečiu jūsų atveju.

„Reikia pasitarti su specialistais, nepatingėti įsigilinti, ir gyventi savo galva, o ne klausant kitų nuomonių“, – sako E.Laurišonienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis