Šiandieninė mokykla iškelia pedagogus ir nenaudingas žinias
Paklausta apie šiandienines mokyklas ir mokymo metodus, pašnekovė cituoja Elon‘ą Musk‘ą, viename interviu sakiusį, jog daugeliui dalykų, kuriuos išmoksta žmonės, dėmesio skirti nereikėtų, kadangi šie nėra panaudojami tolimesniame gyvenime. „Nors nemanau, kad jo žodžius reikėtų priimti tiesiogiai, aš juose įžvelgiu švietimo sistemos pokyčio trūkumą."
Pašnekovė teigia, jog mokant vaikus reikia dirbti tarpdiscipliniškai – apjungiant skirtingas mokslo sritis, suteikiant jiems įvairių žinių, o STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Maths) yra tam artimiausia koncepcija. „Pamokos tikrai gali būti interaktyvios, nes priemonių bei įrangos mokyklose yra. Mokytojui svarbu gauti mokomąją medžiagą su metodinėmis rekomendacijomis, kaip tinkamai tą pamoką pravesti. Mokomasis turinys, mano nuomone, galėtų būti profesionaliai parengtas ir patalpintas į duomenų bazę, kurioje mokytojai galėtų teikti rekomendacijas, reitinguoti, rinktis geriausią, tinkamiausią savo situacijai. Kodėl? Ogi tam, kad visi žinotume kaip dirbti ir pasiekti geriausius rezultatus. Šiandien visi turime daug didelių atradimų, bet ne visada turime galimybę jais pasidalinti“, – tikina Dr. Renata Česūnienė.
Vaikams reikia patirčių
Specialistės teigimu, vaikai itin stipriai domisi mokslu, tačiau jiems nėra artimas tradicinis, mokyklose taikomas, jo pažinimo būdas – moksleiviai nenori sėdėti suole ir klausytis, jie siekia patirti visa tai patys. „Vaikams patinka daryti eksperimentus, konstruoti, kurti, žiūrėti video turinį ir netgi skaityti literatūrą. „Mėgintuvėlio“ vykdoma veikla yra labiau pramoginė, mokslą populiarinanti. Todėl kitaip ir negalime dirbti – tik įdomiai, naudodami patyriminius metodus ir, žinoma, daug eksperimentuojant. Mūsų šeima neišvengė ir sunkaus periodo, kai visos išdaigos įgavo pasiteisinimą – „tai tik eksperimentas“, o mamai tekdavo tvarkytis po jo“, – juokiasi pašnekovė. „Vaikus žavi mokslinis stebuklas – staiga pasikeitusi spalva, dūmų atsiradimas, kt. Juk tai – visas mokslo grožis. Esant ekstremalesnėms situacijoms, pavyzdžiui, laikant rankose -80 C kietą anglies dioksidą ar ugnį, šie eksperimentai pribloškia ne tik vaikus bet ir suaugusius. Todėl šie taip pat neabejingi mūsų renginiams ir prašo suorganizuoti didelių vaikų vakarėlį“, – pasakoja Dr. Renata Česūnienė.
„Mėgintuvėlį“ kviečiasi tikrai nemažai mokyklų, o ir pačios apsilanko mūsų laboratorijoje, ypatingai pradinių klasių mokiniai. Jų mokytojai labai vertina mokslo bei eksperimentinio grožio sintezę ir dažnai pasidžiaugia, kad užsiėmimo metu ne tik gerai praleido laiką, bet ir sužinojo daug naujo“, – teigia pašnekovė.
Stovyklose – praeities bei ateities mokslinės įdomybės
Pasak Dr. Renatos Česūnienės, „Mėgintuvėlio“ organizuojamos penkių dienų stovyklos yra ypatingos tuo, jog visas mokslinis turinys yra pateikiamas aktyviai ir patraukliai – per patirtį bei eksperimentinį prisilietimą. „Vaikai susiduria su tomis mokslo temomis, kurios šiandien yra aktualios, tačiau nepaliečiamos kiekvienoje šeimoje ar mokykloje. Todėl man smagu, kad mes atskleidžiame daugybę praeities bei ateities mokslinių įdomybių. Per penkias dienas vaikai susiduria su nepatogiomis situacijomis, kai eksperimentai jiems nepasiseka, mokosi komunikuoti, tramdyti savo jausmus, ieškoti pagalbos ir sprendimo rezultatui pasiekti. Labai įdomu stebėti vaikus, ypač tuos kurie mūsų stovyklose lankosi kiekvienais metais. Matau, kaip jie tobulėja kaip asmenybės, kaip keičiasi jų požiūris į nesėkmes, kaip priima sprendimus bei sprendžia iškilusias problemas“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, jog nors stovyklų temų yra daug, kiekviena jų turi savo individualią penkių dienų koncepciją. „Pavyzdžiui, jei stovyklos tema yra „Mokslininko pėdomis“, programa bus skirta įdomiausiems mokslininkams bei jų sukurtiems atradimams. Pasakodami apie šių mokslininkų asmenybes, vaikams akcentuojame ne tik jų profesinius pasiekimus, tačiau ir vertybes. Tarkime, kalbėdami apie Hemfris Deivis, akcentuojame kantrybę siekiant užsibrėžto tikslo. Eksperimentuodamas jis atrado šarminius metalus, stipriai nukentėjo, nes nežinojo ką atras, bet jo meilė mokslui buvo stipresnė už fizinį pavojų“, – tikina Dr. Renata Česūnienė ir pažymi, jog stovykloje bandome padėti jaunam žmogui suprasti, kad nesėkmė yra tik ženklas, jog kryptis ne ta, o ne priežastis nuleisti rankas ir atsisakyti tikslo.
„STEAM tiesiog natūraliai atkeliauja į visai mūsų stovyklas, kad ir ką bedarytume – ar matuotume medžių amžių, ar perdirbtume panaudotą popierių pasigamindami savo ypatingą, spalvotą, kvepiantį. Juk, pavyzdžiui, per užsiėmimus išmatavę bei paskaičiavę medžių amžių suprantame, kad per 1 ar 2 metus jis neužaugs, tad aiškinamės, kaip galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Šiame užsiėmime mums prireikia visų žinių – matematikos skaičiavimams, eksperimento perdirbant popierių, o menų grožiui ir kūrybiškumui. Todėl kiekviena stovykla yra unikali, aktuali ir pasakojanti savo istoriją“, – mintimis dalinasi Dr. Renata Česūnienė.