Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog vienas iš buvusių sutuoktinių turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokios sąlygos gali lemti išlaikymo paskyrimą, kokios yra jo formos bei kiti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ypatumai, rašoma teisininko teisininko, advokato padėjėjo Žygimanto Klizo pranešime žiniasklaidai.
Ką reiškia sąvoka „sutuoktinių tarpusavio išlaikymas“?
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas – tai vieno iš sutuoktinių pareiga teikti finansinę paramą kitam sutuoktiniui, jeigu jis pats negali užtikrinti savo gyvenimo sąlygų po santuokos nutraukimo dėl prastos finansinės padėties, savo sveikatos būklės.
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo instituto tikslas – užtikrinti, kad buvęs sutuoktinis, kuris susiduria su finansiniais sunkumais (pvz., prarado darbą, yra sunkiai sergantis ar negali išlaikyti pakankamo pajamų lygio), gautų finansinę paramą iš kitos sutuoktinio, kad galėtų patenkinti savo pagrindinius gyvenimo poreikius.
Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimo šalys nesusitaria abipusiu susitarimu sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.
Ką teismas vertina nustatydamas išlaikymą?
Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus:
- santuokos trukmę
- išlaikymo reikalingumą
- abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį
- jų sveikatos būklę
- amžių
- jų darbingumą
- nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes
- bei kitas svarbias aplinkybes.
Svarbu pažymėti, jog pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi esant šioms aplinkybėms, sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Tiesa, ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis materialiai yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas yra numatęs ir išimtis, kuomet išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą. Tai įvyksta jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:
- santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;
- sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
- sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
- išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
Išlaikymo formos
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas gali būti teikiamas skirtingomis formomis:
- Išlaikymas periodinėmis išmokomis (Renta) – tai dažniausiai taikoma išlaikymo forma, kai vienas sutuoktinis periodiškai moka nustatyto dydžio pinigų.
- Išlaikymas vienkartine pinigų suma – tam tikrais atvejais teismas gali nuspręsti, kad geriausius sutuoktinio, reikalaujančio išlaikymo, interesus atitiktų išlaikymo priteisimas vienkartine pinigų suma.
- Išlaikymas turtu – kai išlaikymas priteisiamas perleidžiant kitam sutuoktiniui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar jo dalį.
Buvusio sutuoktinio išlaikymo prievolės trukmė, keitimas ir nutraukimas
Periodinės išmokos mokamos iki sutuoktinio, kuriam priteistas išlaikymas, gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas. Tuo atveju kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaro naują santuoką, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos. . Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau negu tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.
Svarbu pažymėti, jog tuo atveju kai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo neįgija galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios. Tai reiškia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (sutuoktinių turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ir kt.), bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teisinės pasekmės nevykdant prievolės išlaikyti sutuoktinį
Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti sutuoktinio, iš kurio priteistas išlaikymas, turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu sutuoktinis nemoka iš jo priteisto išlaikymo, išlaikymas išieškomas iš šio sutuoktinio turto įstatymų nustatyta tvarka.
