Tėvo dienos išvakarėse 15min GYVENIMAS aktyviam vyrui, trijų vaikų tėčiui, knygos „Mamų eilės“ autoriui Simonui Urbonui pasiūlė žaidimą – paprašėme užbaigti keletą sakinių – nuo žmonos nėštumo iki didžiausio vaikų pokšto. Štai koks tas žaidimas išėjo.
1. Išgirdęs, jog mano žmona nėščia, pagalvojau… kad viskas. Gyvenimas taps kitoks, ir jei noriu, kad vaikas užaugtų matydamas gerą pavyzdį, privalau gyvenimo taisykles keisti. Ir keisti nuo dabar. Tai sumišimo, euforijos, baimės ir svajonių, pasimetimo ir perėjimo į kitą vyriškumo lygį jausmas. Kas tai patyręs, manau, supranta, apie ką aš.
2. Paėmęs pirmą kartą vaiką ant rankų, aš… supratau, kad visas pasaulis, visi jame likę reikalai, problemos, darbai, projektai ir vakarėliai tiesiog sustojo ir pradingo antrame plane, atrodė, kad orbitoje sukuosi tik apie tai, kas taip nedrąsiai guli mano rankose.
Matyt, tuo momentu nusprendžiau, koks tėtis noriu būti. Tą akimirką labai didžiavausi savo žmona. Dabar žinau, kad po kiekvieno gimdymo aš ją įsimyliu vis stipriau.
3. Tapęs tėčiu, supratau, kad... gyvenimas yra nuostabus, ir jame atsirado labai aiški prasmė.
4. Išgirdęs pirmąjį „tėti“, aš... buvau labai nustebintas, bet tuo pačiu to ir laukiau. Žinote, pirmas „tėti“ taip pat malonus, kaip ir kiti šimtai ištartų „tėti“, kol įprantame ar vaikas pradeda vartoti daugiau žodžių savo sakinyje nei „mama“ ir „tete“.
5. Vienu žodžiu savo vaikus galėčiau apibūdinti... Laimė.
6. Kai vaikas susirgo pirmą kartą, aš... norėjau perimti ligą, kad tik jis jaustųsi geriau. Manau, taip nori daugelis tėvų.
7. Labiausiai išsigandau tada, kai... prasidėjus trečiam Ievos gimdymui, palatoje buvau tik aš ir ji. Gimdymas prasidėjo taip greitai, pabandžiau prisikviesti kažką iš personalo, niekas neišgirdo. Dar nubėgau pažiūrėti, bet nieko nebuvo. Žmonos spaudimas šokinėjo iki 250, ir supratau, kad nebežinau, ką turiu daryti.
Nepamenu, kaip viskas vyko, nes įsijungė kažkoks autopilotas, ir dariau viską, kad palengvinčiau sąrėmius. Kiek tai truko laiko, nežinau, bet kai grįžo daktarai, aš išėjau ir po kelių minučių išgirdau dukros verksmą. Tai dabar ir sakau, kad tą gimdymą priėmiau aš, ir tai buvo tikrai daugiausia streso pareikalavęs iššūkis.
8. Šeimoje man labiausiai patinka... galėjimas neskubėti ir tuo mėgautis.
9. Mano santykiai su žmona Ieva yra... Nuostabūs ir kintantys, augantys ir spalvoti, visada stebinantys ir svarbiausia leidžiantys pasitikėti bei augti ne tik šeimoje, o ir asmeninėje individualybėje. Tai nuostabu.
10. Su vaikais mėgstu... būti visada, bet mėgstu pabūti ir vienas.
11. Didžiausias atradimas man... neabejotinai yra tėvystė.
12. Esu laimingas, kai... matau laimingą savo šeimą. Faktas.
13. Didžiausias pokštas, kurį vaikai man iškrėtė, yra... turbūt užrakinimas balkone ir po to nesugebėjimas jo atrakinti. Buvo žiema, buvau išsigandęs ir pasiruošęs išspirti duris. Po 25 minučių mane su uogiene kažkokiu stebuklingu būdu jie išleido.
Koks ateities pilietis, vyras, tėvas, žmogus išaugs, labai priklauso nuo to, koks realus didvyris buvo šalia jo vaikystėje.
14. Noriu, jog mano dukros suprastų, kad… pasaulis pilnas galimybių, o Visata - stebuklų. Ir gera gyventi, kai gebi juos pamatyti.
15. Mano patarimas sūnui būtų... gyventi mylint gyvenimą, nes mylint vyksta stebuklai. Tai sūnui, kaip ir dukroms, patarčiau mėgautis viskuo, ką matome, girdime, jaučiame, užuodžiame, patiriame, išgyvename, skanaujame ir atrandame. Mėgautis savimi ir pasauliu, mėgautis, nes niekas nežinom, kada mūsų kelionė gali baigtis.
16. Tėčio diena man… vis svarbesnė ir prasmingesnė diena. Matyt visuomenėje, žiniasklaidoje ji tampa aktualesnė, o tai labai džiugu ir duoda vilties, kad ateityje šios tėčio ir mamos dienos bus vienodai svarbios mums visiems.
17. Visiems tėčiams noriu palinkėti… nepamiršti, kad tėvo ir vaikų santykiai yra vienas svarbiausių ryšių jų gyvenime. Nesvarbu, ar galvoje gražūs atsiminimai, ar tik neegzistuojančio tėvo figūra, bet tas vaikystės santykis turi didelės įtakos visam likusiam gyvenimui. Nekalbėsiu apie pirminę vyro/tėčio pareigą nėštumo metu ar tik gimus kūdikiui. Manau, tai turi būti suprantama kiekvienam vyrui.
Bet nuo tada, kai kūdikis virsta vaiku, prasideda didžioji pažinimų, pasitikėjimo, pamokų ir sąmoningumo kelionė, kurioje šalia mažo vaiko visada turi būti jo superherojus – tėtis. Koks ateities pilietis, vyras, tėvas, žmogus išaugs, labai priklauso nuo to, koks realus didvyris buvo šalia jo vaikystėje.
Pasistenkime kuo ilgiau nenuvilti mažųjų mūsų draugų.
