– Viena vertus, sąvoka „šeimos biudžetas“ labai aiški, kita vertus, galime visaip ja operuoti. Dalia, pradėkime nuo to, ar apskritai ši sąvoka šeimoje turi egzistuoti? O gal gali būti taip, kad kiekvienas gyvena savo atskirą finansinį gyvenimą?
– Manau, kadangi šeima yra darinys, kuriamas siekti bendrų tikslų, tai pinigai yra pagrindas, ant kurio viskas yra statoma. Tai yra priemonė, kuri įgalina realizuoti tikslus ir svajones.
Pirmiausia, šeima iš viso turi kalbėti apie pinigus. Tai neturi būti į šoną nustuma ir neliečiama tema. Atvirkščiai, ji turi būti dažnai aptarinėjama, turi vykti susitarimai, kaip pora įgyvendins vienus ar kitus dalykus.
Labai dažnai žmonės gyvena šeimose, bet nežino, kiek uždirba jų antroji pusė. Arba sąmomingai slepia, kiek kainavo vienas ar kitas pirkinys. Šiam reiškiniui yra sukurtas net terminas – finansinė neištikimybė
Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėti apie pinigus, turėti drąsos sakyti tiesą yra tam tikra finansinio raštingumo forma.
– Ką rodo baimė šeimoje kalbėti finansiniais klausimais?
– Vienas dalykas yra finansinis raštingumas. Kai kurie žmonės iš viso nesupranta, kodėl reikia susiskaičiuoti tai, ką turi. Kartais žmonės nori turėti labai daug, bet neturi įgūdžių, kaip su visu tuo tvarkytis.
Daugelis svajoja tapti milijonieriais, bet puikiai žinome, kad neretai nutinka taip, jog žmonėms, kurie netyčia ar sėkmės vedami tapo turtingi, labai gretai tų pinigų netenka.
Žmogus iš viso nesupranta, kodėl reikia susiskaičiuoti tai, ką turi.
Žmonės tiesiog neturi įgūdžių tvarkytis su pinigais, todėl ir patariu lavinti finansinio raštingumo raumenį ir tai daryti artimiausioje aplinkoje – šeimoje.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį turiu paminėti – pora neturi nebijoti dalintis pinigais. Tai susitarimas, kuris, mano nuomone, šeimai būtinas.
Idealu, aišku, apie mano išvardintus dalykus pasikalbėti dar prieš įžengiant į šeimos etapą. Bet, deja, labai dažnai būna, kad šeimos gyvena taip, kaip išeina, o kalbėti apie finansus ar biudžetą pradeda tik tada, kai susiduria sunkumais.
– Finansų valdymo įgūdžiai – jie įgaunami ar atsinešami iš vaikystės? Ar įmanoma save perauklėti, kai 40-ies supranti, kad pusę gyvenimo nė velnio nemokėjai elgtis su pinigais?
– Pasakysiu drąsiai – jums gali būti ir 60-imt, įgyti finansinį raštingumą įmanoma bet kokiame amžiuje. Aišku, tai yra įgūdžiai, ir kuo anksčiau imame juos formuoti, tuo lengviau klojasi. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į vaikų finansinio raštingumo ugdymą – geriausias pavyzdys visada bus tėvų elgesys.
Deja, mes augome tokiais laikais, kai finansinio raštingumo temai nebuvo nei sąlygų, nei instrumentų. Tada žmonės gyveno tiesiog šia diena, bet dabar kontekstas yra visai kitas.
– Ir žmonės, ir šeimos apie pinigus mąsto skirtingai. Netgi vertybiniai klausimai, liečiantys finansus, skiriasi. Kaip daryti tada, kai susiduria labai skirtingi finansiniai modeliai, – ieškoti bendrų taškų ar gyventi atskirose stovyklose?
– Jeigu tai yra vaikų neturinti pora, be finansinių įsipareigojimų, ko gero, gali taip gyventi – vienas šia diena, o kitas – ateitimi. Nors vis tiek, manau, kad konfliktai yra užprogramuoti. Poros įpročiai gali būti skirtingi, bet planai, tikslai ir svajonės, mano nuomone, turi būti bendri.
– Kokie įrankiai gali padėti jų siekti. Kokie jūsų patarimai? Ar įmanoma tų pačių tikslų siekti skirtingomis priemonėmis?
– Mes pradėjome pokalbį nuo biudžeto sąvokos. Kas tai yra? Biudžetas rodo – kokios yra mano pajamos, kokios yra mano išlaidos, ar man lieka pinigų kam nors kitam? Tai yra pradinis taškas, nuo kurio šeimos turėtų pradėti pokalbį. Kitaip tariant, suvokti, kur jie yra šiandien?
Kai aš mokau žmonės tvarkyti savo finansus, rekomenduoju pasidaryti dar vadinamąjį „balansą“. Kiek turto – namų, mašinų, pinigų sąskaitose, investicijų – jie turi? Žinodami savo turtą ir atėmę skolas, supras, koks yra nuosavas šeimos kapitalas. Toks skaičiavimas parodys, ar šeima iš viso turi nuosavų lėšų, tikrojo turto, kurį yra sukaupusi.
Kodėl tai svarbu? Nes tai, kad žmogus dabar gyvena prabangiame būste, važinėja prabangiu automobiliu, dar visiškai nereiškia, kad jis yra turtingas ar finansiškai stabilus. Jeigu visos lėšos yra skolintos ir dažnai nemažomis palūkanomis, tikrai nesakyčiau, kad jo finansinė padėtis yra gera.
– Prieš tai minėjote, kad tikslas ir planai – vieni svarbiausių dalykų, vairuojančių šeimos finansus. Ar būna prastų planų ir tikslų, vedančių kaip tik į finansines problemas?
– Būtina pastebėti, kad planai, geriausia – į ilgalaikius ir trumpalaikius. Jei šeima yra susikoncentravusi, pavyzdžiui, tik į dabarties gerovės gerinimą, iškart galiu pasakyti – tai prastas planas.
Būtina pagalvoti apie ilgalaikius dalykus. Kaip aš gyvensiu tada, kai negausiu tokių pajamų, kokias gaunu dabar – pensinis ar priešpensinis amžius. Jei turiu vaikų – kaip užtikrinsiu vaikams mokslus? Jeigu man kas nors atsitiks, ar aš turiu apsaugas, kurios leistų mano šeimai tęsti gyvenimą be manęs? Apie šiuos aspektus būtina turime galvoti.
– Kokie, jūsų nuomone, konkretūs įrankiai – ar viena sąskaita, ar konkreti pinigų suma, kurią, nepaisant nieko, kiekvienas atideda taupymui, ar kiti būdai – labai gerai veikia, planuojant šeimos biudžetą?
– Aš turiu priemonę, kuria išbandyti dažnai ir patariu, ji vadinasi – Dr. Dalios Kolmatsui šeimos finansų biudžeto lentelė. Aš ją naudoju, beje, ir mūsų šeimoje. Vadovaudamasi lentele šeima turi susirašyti pajamas, išlaidas, nusimatyti, kiek skirs investavimui, o jeigu planuoja didesnius pirkinius – įsivertini, kada geriausia juos atlikti.
Nori gerai gyventi pensijoje – bet kiek pinigų tam reikia?
Kita dalis – ilgalaikiai tikslai, kuriems būtina pasiskaičiuoti. Mes dažnai norime pensijoje gyventi gerai, o ar esame įsivertinę, kokios sumos tam reikės? Paskaičiavus tai, būtina nusimatyti, kokiais būdais to sieksite, kiek reikia atidėti investavimui, taupymui, kad per kažkiek metų tai pasiektumėt.
Dar vienas metodas, kurį labai siūlau naudoti – investavimui ir taupymui atidėti iškart, vos tik gaunate pajamų, o ne tada, kai mėnesio pabaigoje sąskaitoje lieka vos keli eurai.
Be to, yra įvairių programėlių ir jos veikia puikiai, aš pati jas naudoju – jos padeda kontroliuoti išlaidas, matyti, kur išleidžiate per daug ar kiek šį mėnesį dar galite sau leisti.
– Kaip jūs konkrečiai elgiatės savo šeimoje? Turi bendrą katilą, iš kurio traukia visi?
– Taip, mes naudojame iš esmės vieną kortelę. Mums taip yra tiesiog patogiau, norime viską matyti per vieną sąskaitą.
– Galiausiai, iš ko geriausia mokytis. Jei yra žmonių, pavyzdžiui, kurie šiandien sugalvojo, gerai – pradedame nuo šiandien. Ką daryti?
– Nereikia daug mąstyti, pradėkite nuo būdo, kuris yra suprantamas ir aiškus. Nereikia kurti sudėtingiausių strategijų – pakvieskite antrą pusę išgerti arbatos, pasiimkite lapą, rašiklį ir pirmyn. Susirašykite, kiek gaunate, kiek išleidžiate ir kam. Pasitikrinkite, ar telpate į taisyklę – 50 proc. – būtinosios išlaidos, 30 proc. – kintančios išlaidos, 20 proc. – taupymas. Atsakius į šiuos klausimus, jau išeis kelių valandų pokalbis, kuris puikiai parodys, kur esate šiandien.
