– Šiek tiek paprovokuosiu, ar jūs įsivaizduojate šeimą, kurioje sutuoktiniai nusprendė vienas į kito finansus nesikišti, nieko nežinoti ir gyvena laimingai?
D.K. Aš įsivaizduoju ir net turiu realų pavyzdį. Pora gyveno ilgai ir laimingai nieko nežinodami apie vienas kito finansus, bet gyveno tol, kol įvyko gyvenimas – skyrybos. Tada minėtas nežinojimas privedė prie labai labai didelių problemų. Taigi, manau, kad taip gyvenanti šeima anksčiau ar vėliau susidurs su iššūkiais.
– Viktorija, ar galima sakyti, kad šeimos finansų valdymo modeliai – jų santykių atspindys?
V.B.V. Taip, nes pirmiausia tai parodo, kiek sutuoktiniai yra atviri. Pavyzdžiui, tai, kiek žmogus linkęs dalintis pinigais, kalbėtis apie juos, parodo, kiek saugus žmogus jaučiasi santykiuose. Ir šiuo atveju, kalbėdami apie pinigus, mes iš tiesų kalbame ne tik apie juos, o ir apie daugybę kitų dalykų.
Pinigų tema tikrai yra labai jautri, nes su jais dažnai mes siejame savo galią, o kartais net prasmę. Todėl dalintis jais, jei žmogus santykiuose jaučiasi nesaugus, sunku. O tada mes jau kalbame ne apie konkretaus žmogaus, bet ir visos šeimos būseną.
– Dalia, pas jus žmonės ateina konsultuotis finansiniais klausimais, ar jūs pastebite, kad jie pasikeičia palietus pinigų temą. Sakykime, ateina du laimingi sutuoktiniai, pradėjome pinigų temą ir, žiūrėk, atmosfera pakito. Kodėl taip yra?
D.K. Manau, kad dėl įvairių dalykų. Pirmiausia – pasitikėjimo stoka, o antra – skirtingas finansinio raštingumo žinių lygis. Kartais sutuoktinis ar sutuoktinė net galvoja, kam mokyti tą kitą, jei vis tiek neišmoks.
Mes daug gilinamės į šeimų finansus, dirbame šioje srityje, todėl turime tokį juoką, kurį pavadinčiau labai rimtu juoku – prieš kuriant šeimą, būtų gerai aptarti, ką mes darysime, jei ji sugrius. Tai gali pasirodyti kaip nerimtas planas, bet iš tiesų jis yra rimtas, nes santykiams suteikia užtikrintumo.
– Kalbėti apie pinigų planus, vedybines sutartis rožiniame santykių etape lyg nepasitikėjimo ženklas. Kaip jūs patartumėt tokius pokalbius pradėti?
V.B.V. Manau, kad tai turi būti apkalbama dar pačioje santykių pradžioje, kaip ir kiti klausimai – nori vaikų ar nenori, ir pan. Be to, kai mes kalbamės apie finansus, juk kalbamės ne tik konkrečiai apie pinigus.
Pinigai yra mato vienetas, leidžiantis kažką veikti, o klausimas – kaip, kiek ir ko veikti, būtent ir turi būti sprendžiamas dviejų žmonių, kurie nusprendžia kurti santykius. Juk nuo to apskritai priklausys abiejų pasitenkinimas gyvenimu.
Baimė kalbėti šia tema reiškia įsivaizdavimą, kad einu į santykį ir kažkaip gal man pavyks gyventi. O kas tada nutinka? Lūkesčiai neatitinka realybės, mes nusiviliame, o tai ir yra viena iš skyrybų priežasčių.
– Žmonės retai kada uždirba vienodai. Kodėl jūs sakote, kad žinoti, kiek uždirba antra pusė – būtina. Ar yra taip, kad šeimoje vis tiek vienas yra labiau finansinis vedlys? Apskritai, ar tas, kuris uždirba mažiau, visada jaučiasi kiek prasčiau?
V.B.V. Problema yra ta, kad mes dažnai nuvertiname kitus dalykus. Gal vienas turėjo laiko ir galėjo dirbti, o kitas jį skyrė kitiems dalykams – išsimokslinimui, vaikų auginimui. Jei abu sutuoktiniai supranta, kad tai vienodai reikšminga, kad kol vienas dirbo, kitas skyrė laiką namams, ar kažkam kitam, tada problemų nebus.
D.K. Sutuoktinio atlyginimą žinoti būtina dėl atvirumo, dėl skaidrumo, status quo žinojimo ir lygiateisiškumo. Kalbėjome, kad tas, kuris uždirba daugiau, galbūt tampa vedliu, bet nepamirškime, jog tada ant jo krenta ir atsakomybė. Pavyzdžiai, tęstinumo – kas bus, kai jo neliks? Kaip turėtų būti apsaugoti šeimos nariai, kurie yra nuo jo priklausomi?
Sutuoktinio atlyginimą žinoti būtina dėl atvirumo, dėl skaidrumo, status quo žinojimo ir lygiateisiškumo.
Sutikime, kad net jei turime vedlį, jo pečius slegia atsakomybė už kitus, todėl jam tikrai bus lengviau, jei turės šalia žmones, kurie taip pat yra finansiškai raštingi. Tada turėtume ir mažiau rizikos, kad žmonės neatlaikys psichologinės įtampos, tenkančios būtent dėl didžiulių atsakomybių.
Galiausiai, grįžtant apie matą – svarstant, kiek kas įdeda į bendrą katilą, nebūtinai reikėtų kalbėti tik apie pinigus čia ir dabar. Juk jei žmogus prižiūri vaikus namuose, jūs nesamdome auklės, vadinasi, jis taupo šeimos pinigus. Dienos pabaigoje šeimos kapitalas nuo to tik padidėjo. Nepaisant to, kad piniginio įnašo nebuvo, juk jis buvo kita forma. Taigi į šeimos finansus reikėtų žiūrėti plačiau, ne tik per pajamų ir išlaidų prizmę.
