Nuo šių metų rugsėjo įsigaliojus nuostatai dėl įtraukiojo ugdymo, specialiųjų poreikių, tame tarpe ir klausos sutrikimą turintys mokiniai gali mokytis ir bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jose susiduriama su kliūtimis, kurias sąlygoja kurtumo negalios specifika, paslaugų vaikams, specialistams ir šeimoms stoka.
„Bendrojo ugdymo mokyklose ugdomiems vaikams turintiems sutrikusią klausą, būtinos surdopedagogų konsultacijos, bet, ypač mažesnėse savivaldybėse, šių specialistų paslaugos neprieinamos dėl specialistų trūkumo, nes dauguma jų dirba didesniuose miestuose. Klausos negalia dėl riboto bendravimo ir informacijos prieinamumo labai skiriasi nuo kitų negalios grupių, todėl ne tik tėvams, bet ir specialistams būtina suteikti specifinių žinių ir įgūdžių. Tačiau, įgyvendinant reformą, labai svarbu neužkrauti viso krūvio vien tik mokytojams“, – teigia Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrijos Pagava vadovė Rima Sitavičienė.
Vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičiaus didėjimas bendrojo ugdymo mokyklose pastebimas jau kelerius metus. Tėvai patys stengiasi leisti savo vaikus į bendrojo ugdymo įstaigas. Vaikų su specialiais poreikiais skaičiaus augimą lemia ir visuomenės švietimas – apie specialius poreikius kalbama dažniau, atviriau.
Tiek tėvai, tiek švietimo bendruomenė dalinasi savo patirtimi, patarimais. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrijos teigimu, klausos sutrikimų turinčių vaikų įtraukimas į bendrąją ugdymo programą yra žingsnis į priekį švietimo sistemoje, tačiau jam labai trūksta tinkamo pasirengimo ir pagalbos visose srityse. Diskutuoti reikia ir dėl šiems vaikams skirtų mokymosi programų, egzaminų sistemos.
„Su nerimu stebime pokyčius dėl įtraukiojo ugdymo, kurie kelia susirūpinimą dėl kokybiško jų įgyvendinimo tiek mokyklų bendruomenėms, tiek šeimoms, auginančioms klausos sutrikimų turinčius vaikus, nes mokytojai nepasirengę ugdyti šių vaikų, neturi tam pakankamai žinių, neužtikrinama tinkamai paruoštų mokytojų padėjėjų bei papildoma pedagoginė pagalba. Nors reformai galėjo būti pasiruošta geriau, vis tik svarbu nepamiršti, kad pokyčių centre yra specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jų poreikiai. Visos įgyvendinimo problemos išsprendžiamos vadovaujantis įtraukties principais, turint žmogiškumo, suvokiant, kokia vaikų su specialiais poreikiais segregacijos kaina jų psichologinei būklei ir vystymuisi. Turime daug puikių pavyzdžių, kai švietimo bendruomenėse, kuriose šio suvokimo netrūksta, vaikai puikiai integruojami ir pats švietimo procesas dėl to tik praturtėja,“ – teigia Rima Sitavičienė.
Remiantis statistiniais duomenimis, 9 iš 10 vaikų, kuriems diagnozuojamas klausos sutrikimas, gimsta girdinčiųjų šeimose, kurios nieko nežino apie šią negalią, išgyvena stresą ir baimę dėl vaiko ateities, todėl įvairios informacijos ir kitų šeimų padrąsinimo jiems reikia nedelsiant. Lietuvoje nėra pakankamų galimybių suteikti kompleksinę pagalbą tėvams nuo pat pirmos dienos, kai vaikui įtariamas klausos sutrikimas.
Kitas žingsnis po diagnozės patvirtinimo yra be galo svarbūs ir vaiko gyvenimo kokybę lemiantys reabilitacijos procesai. Vaiko diagnozės emociškai sukrėsti tėvai pasiklysta informacijos sraute arba nežino, nuo ko pradėti. Šeimoms būtina suteikti emocinį, psichologinį palaikymą, laiku suteikti išsamią informaciją apie vaiko klausos reabilitavimo galimybes, ugdymo metodus ir galimybes.
Šių metų spalio 11 dieną LR Seime vyks bendrijos PAGAVA tarptautinė konferencija, kurioje mokslininkai ir bendruomenė diskutuos apie įtraukiojo ugdymo vaikams su klausos negalia galimybes ir sistemos tobulinimą.
