Jaunystėj – žmonių būry, šiandien – vienas
Jaunosios maltietės Lukos globojamam Kirilui 70 metų. Kadaise buvęs tremtinys iki šios dienos prisimena savo jaunystę. Buvo drūtas, tvirtas vyras, dirbo įvairiausius darbus ir jaunatviškas išdaigas krėsdavo: „Labai gerai prisimenu kaip tilto turėklais vaikščiodavau, visus juos pereidavau, o merginos žiūrėdavo, oi, patikdavo“. Tikrai patiko merginoms Kirilas, tačiau jo širdį užkariavo viena vienintelė – jo žmona. Deja, ji jau anapilin iškeliavusi. Dar neseniai jis turėjo savo puselę, galėjo džiaugtis jos draugija ir kartu eiti per gyvenimą. Šiandien senolis iš Prienų vienišas.
Artėjant Kalėdoms Kirilas vis prisimena tas dienas, kaip vaikystėje laukdavo švenčių: „Kiekvieną kartą per Kalėdas vaikystėje būdavo labai gražu, daug sniego, o močiutė dar tiek daug padarydavo patiekalų, net akys raibdavo. Nežinodavai, ką paimti. Kai visko buvo tiek daug, neišsirenki, kas skaniau“. Močiutės jau nebėra, giminių irgi. Vienintelis žmogus, lankantis Kirilą, maltietė Luka.
Netikėtai užsimezgusi draugystė – viltis praskaidrinti ilgus vienišus vakarus
Draugystė užsimezgė ne taip seniai – karantino laikotarpiu, kai vieniši senoliai užsidarė nuo pasaulio bijodami susirgti. Tuo metu Jaunųjų maltiečių savanorė Luka jau rūpinosi vienu senoliu, tačiau išgirdusi, jog netoliese gyvena visų pamirštas Kirilas, ji užsuko į svečius. Ir draugystė prasidėjo – jau daugiau nei dvejus metus kas savaitę ji užsuka į senolio namus pabūti kartu, atneša maltiečių sriubos.
Šiandien apie šią draugystę Luka dalijasi: „Labai greit atradome ryšį ir draugystę. Tiek aš, tiek jis laukiame bendrų mūsų pokalbių prie arbatos. Manau, kai aplankau, Kirilo diena tampa spalvingesnė bei prasmingesnė. Abu džiaugiamės vienas kito draugija. Man smagu klausytis jo gyvenimo pasakojimų, istorijų. Galiu pasisemti išminties.“
Kirilą džiugina ne tik Lukos apsilankymai, bet ir jos atnešta sriuba: „Labai mėgstu žirnių sriubą – pati skaniausia ir drūčiausia. Ją virdavo ir mama, ir žmona... Ne bet kokią darydavo jos, o skanią. Prisimenu vis tą sriubą, kai iš maltiečių gaunu žirnienės, taip gera pasidaro, užplūsta prisiminimai. Pats tokios neišsiverdu. Jei ne maltiečiai, ne Luka su šilta sriuba ir plačia šypsena, tai išvis... Jau taip sunku kartais, taip liūdna, nežinau... Sunkus dalykas ta vienatvė.“ Senelis kiekvieną antradienį džiaugiasi ir nerimastingai laukia prie lango – juk tai jų diena.
„Aš nieko neturiu, tik į nuotraukas pasižiūriu arba sapnuoju“
Vis niūrėjančiais vakarais Kirilas ilgisi savo žmonos. Taip mylėjo, taip globojo... Vienintelis jos palikimas – vaizdas atminty ir nuotraukos. Senelis dalijasi, jog kartais dar sapnuoja žmoną. Tamsius žiemos vakarus, kai užplūsta prisiminimai ir neateina Luka, spalvomis nudažo senelio auginama papūgėlė.
Kirilas šypsosi ir juokiasi pasakodamas apie prieš 10 metų jo gyvenime netikėtai atsiradusią draugę: „Jau daug metų ji čia, o ir man ne taip liūdna, pačirškia kartais. Tik kai užeina jai, duodasi narvely – jokios ramybės! Tačiau tai niekis, geriau aš pats badu sėdėčiau, bet ji lesti visada turės, viskas jai kuo puikiausiai. Kai ištrūksta iš savo narvo, pagauk tu ją! Duodasi visur. Kadangi turiu papūgėlę, tai su ja ir švenčiu Kalėdas bei Naujuosius Metus, visada... Net primirštu, jog esu vienas.“
Didžiausias džiaugsmas buvo žvejyba, tačiau šiandien ir to nebeliko
Dažniausiai savanorės ir senolio pokalbiai sukasi apie jo jaunystę. Kirilas pokalbių metu nusikelia ten, kur kadaise nebuvo vienišas. Labiausiai Kirilui patinka rodyti savo nuotraukų albumą, kuriame užfiksuoti jo didžiausi žvejybos laimikiai – jis prisiekęs žvejys.
Beveik kiekvieno apsilankymo metu Kirilas Lukai pasakoja apie savo pagautus laimikius. Jų buvo daug, tad merginai žvejybos istorijos nepabosta, nesikartoja – gaudė žuvis ir su meškere, ir plikomis rankomis, vienos buvo mažytės, o kitos didesnės už jį patį. Prisimena Kirilas, kaip kartais, kad tik galėtų ilgiau pažvejoti, slėpdavosi žolėse nuo tėvų.
Šiandien žvejyba užsiimti nebegali – dar viena jo gyvenimo dalis išbraukta. Sveikata nebeleidžia toli vaikščioti ir tiek laiko prie vandens išsėdėti, o ir baiminasi senelis, jog pavojinga gali būti – paslysi, įgriūsi. Bet Kirilas svajoja: „Kaip dar norėčiau pagauti didelę didelę žuvį. Anksčiau pagaudavau tokių stambių ir tiek daug, kad rankomis neapglėbdavau“.
Tokiomis savo istorijoms pasidalinti gali tik su Luka ir papūgėle. Niekas daugiau neaplanko.
Prie pagalbos prisidėti gali kiekvienas – junkitės prie gerumo komandos
Jau 18-ąjį kartą vyksta senelių paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu renkamos lėšos maltiečių globojamiems seneliams paremti. Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 vienišų senelių 44 Lietuvos vietovėse. Kiekvienas iš jų – su sava gyvenimo istorija ir visi šiandien džiaugiasi maltiečių bendryste bei pagalba.
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti – visą informaciją rasite interneto puslapyje. Trumpaisiais numeriais galima aukoti iki sausio 6 d., o reguliariai – visus metus.
