Cholerikas
Net nemokėdamas kalbėti tokio tipo mažylis jau geba gauti tai, ko nori. Siekia bet kokiomis priemonėmis: verksmu, zirzimu ar trypdamas kojytėmis. Valdovai nuo pat kūdikystės nepaprastai energingi, emocingi, ambicingi, mažai miega. Vystosi ir bręsta anksčiau už bendraamžius. Mėgsta bendrauti, būti dėmesio centre, dievina komplimentus. Žaisdami itin aktyviai rodo iniciatyvą ir pyksta, kai kiti nepaklūsta jų taisyklėms. Tokie vaikai nuo pat mažens yra drąsūs ir atkaklūs.
Verta žinoti
Jei tokio vaiko gebėjimus ir energiją nukreipsite tinkama linkme, labai tikėtina, kad jis užaugęs bus tikras lyderis, ryški, ryžtinga, savo nuomonę ir aiškius tikslus turinti asmenybė. Svarbiausia – neslopinkite energijos, pasistenkite ją pakreipti pozityvia linkme. Deramai neįvertinti ir nepalaikomi tokie vaikai dažnai nueina klystkeliais.
Ko reikėtų mokyti
- Kantrumo ir tolerancijos.
- Nesisieloti dėl pralaimėjimų.
- Supratimą, kad nėra pasaulio centras.
Patarimai tėvams
- Jei cholerikas vaikas neklauso, jokiu būdu nešaukite. Pakeltas tonas tik dar labiau jį įaudrina. Tikslą pasieksite tik kalbėdami ramiu tonu.
- Nenuolaidžiaukite. Jei kokiu nors klausimu kartą pasakėte „ne“, vėliau nekeiskite nuomonės.
- Netramdykite aktyvumo. Jei atžalą slopinsite, vieną dieną įvyks sprogimas.
Sangvinikas
Tai vaikai, kurie auga, galima sakyti, ant rankų. Ne dėl to, kad yra lepūnėliai. Tiesiog vežimėlis ar lovelė pernelyg riboja jų akiratį. Miegoti mažasis tyrinėtojas taip pat nemėgsta, vos pramerkęs akis reikalauja mamos. Nuo pat kūdikystės labai reaguoja į gimdytojos kalbą, gestus. Tokie vaikai paprastai pradeda gana anksti kalbėti, o ūgtelėję tampa atkakliais kodėlčiukais. Smalsučiams dažniausiai lengvai sekasi mokslai, jie gerte sugeria naują informaciją, stebina originaliu mąstymu.
Verta žinoti
Akivaizdu, kad auga aukšto intelekto, energinga, kūrybinga asmenybė. Žinoma, daug kas jūsų rankose. Tokį vaiką nelengva auginti – su juo būtina daug kalbėtis, viską aiškinti, rodyti, atsakyti į nesibaigiančias klausimų tiradas. Jei būsite kantrūs, sulauksite didžiulio atpildo.
Ko reikėtų mokyti
- Kantrumo ir nuoseklumo.
- Sutelkti dėmesį ir suprasti, kad kartais reikia atlikti ne itin smagias pareigas.
- Konkretumo ir racionalumo.
Patarimai tėvams
- Jei norite, kad sangvinikas jus išklausytų ir įvertintų, bendraukite su juo kaip su suaugusiuoju.
- Venkite riksmų ir grasinimų. Aiškiai ir vaizdžiai neklaužadai išaiškinkite jo nederamų veiksmų pasekmes.
- Jei atžala jūsų ko nors klausia, atsakykite, kad ir kokia nemaloni būtų pokalbio tema. Sangvinikai niekada nepasiduoda. Neatsakę galite prarasti jo pasitikėjimą.
Flegmatikas
Ankstyvoje kūdikystėje flegmatikai – idealūs kūdikiai: tylūs, ramūs, daug miega, gerai valgo. Auginant tokį mažylį susidaro įspūdis, kad jis niekur neskuba: nei ropoti, nei vaikščioti, nei kalbėti. Jis abejingai žiūri į pašalinius, neskuba susidraugauti su bendraamžiais ir žaisti pagal kitų sukurtas taisykles. Smėlio dėžės kamputyje susikuria savo pasaulį.
Verta žinoti
Jei tėvai greitesnio temperamento, su flegmatiku vaiku jiems bus nelengva. Jis tarsi vėžliukas: lėčiau mąsto, sunkiau reiškia mintis, ilgiau virškina naują informaciją. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad yra apdovanotas menkesniais gabumais nei kiti. Neskubinkite lėtapėdžio, nespauskite jo būti tokiu kaip kiti vaikai. Anksčiau ar vėliau atžala jus tikrai nustebins.
Ko reikėtų mokyti
- Gebėjimo išsipasakoti, garsiai išsakyti savo mintis.
- Spontaniškumo, aktyvumo. Aktyviai leiskite laisvalaikį, dažniau vykite į svečius, keliaukite.
Patarimai tėvams
- Flegmatikų negalima raginti, skubinti, aiškinti jiems, kaip ir kas turi būti daroma.
- Dėl uždaro būdo tokie vaikai dažnai lieka neįvertinti. Tačiau tai nereiškia, kad jiems to nereikia. Nepamirškite pabrėžti, kad tikite tuo, ką atžala daro, domėkitės jos veikla. Mažasis tylenis bent truputėlį atsivers.
- Pasistenkite, kad vaiko gyvenimas būtų dinamiškas. Neleiskite nuolat sėdėti namuose.
Melancholikas
Šie vaikučiai labai lipšnūs, meilūs ir nepaprastai prieraišūs. Išsiskirti su mylima mama – baisiausia trauma. Jie jautriai miega, krūpčioja nuo kiekvieno didesnio garso. Skaudžiai kremtasi, sielojasi dėl menkiausios nesėkmės. Psichologai tokiems vaikučiams neretai diagnozuoja padidėjusį jautrumą. Mažieji melancholikai paprastai būna baugštūs, nedrąsūs, neryžtingi, sunkiai adaptuojasi darželyje ar mokykloje.
Verta žinoti
Tokie vaikai niekada nepasielgs agresyviai, vargiai gins savo nuomonę. Tačiau jautruoliai paprastai pastebi tai, kas kitiems į akis nekrinta. Daugybė garsiausių pasaulio dailininkų, poetų, rašytojų, žymių filantropų buvo būtent melancholikai. Tokią atžalą tėvai turėtų apgobti rūpesčiu ir švelnumu. Nebijokite, meilės niekada nebūna per daug...
Ko reikėtų mokyti
- Savarankiškumo. Juk anksčiau ar vėliau šiam vaikui teks išsilaisvinti iš šilto mamos glėbio ir išeiti į platųjį pasaulį.
- Ryžtingumo ir iniciatyvumo.
- Vertinti save. Padėkite suprasti, kad kiti žmonės taip pat turi trūkumų, bet dėl to nesijaučia menki.
Patarimai tėvams
- Su tokiu vaiku kuo daugiau kalbėkitės, leiskite jam išsipasakoti, kas slegia širdelę, o kas teikia džiaugsmo.
- Jokiu būdu nesišaipykite iš jo baimių ar nerimo, nesakykite, kad tai nerimta. Verčiau dažniau papasakokite istorijų iš savo vaikystės.
- Kuo dažniau dalyvaukite renginiuose, bendraukite su kitomis vaikų turinčiomis šeimomis. Taip jis mokysis adaptuotis naujoje aplinkoje, bendrauti su svetimais žmonėmis.
