„Jei būtų sutarta [dėl formulės] 2+2+8, tai nereiškia, kad visose šalyse įsigaliotų vienoda tvarka. Lietuvoje ir toliau ją išlaikysime pakankamai dosnią“, – teigia Linas Kukuraitis.
Kaip LRT RADIJUI komentavo L.Kukuraitis, šia iniciatyva siekiama skatinti didesnį tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir mažinti moterims tenkančią naštą.
„Neproporcingai didelė vaiko priežiūros našta moterims stipriai mažina jų socialinių garantijų, dalyvavimo visuomenėje, grįžimo į darbo rinką galimybes. Dalinimasis vaiko priežiūros našta užtikrina lygias galimybes tiek vyrams, tiek moterims dalyvauti darbo rinkoje ir prieiti prie visų socialinių garantijų, kurias teikia darbo rinka“, – sakė ministras.
Jo teigimu, jei minėtais 2 neperleidžiamais mėnesiais tėtis ar mama nenorėtų naudotis, jų šeima tiesiog netektų.
„Dėl laikotarpio, kada tėčiai gali pasirinkti tas atostogas, dar deramasi. Jeigu būtų nustatyta, kad gali pasinaudoti per metus, dvejus ar trejus, bet tėvas jų taip ir nepasiimtų, tai motina, pasinaudojusi savo teisėmis, pvz., 2+8, tų kitų 2 mėnesių, kurie buvo numatyti tėčiui, naudoti negalėtų“, – aiškina L.Kukuraitis.
Žada išlaikyti dosnią tvarką
Ministras pabrėžia, kad 2+2+8 mėnesiai vaiko priežiūrai yra bazinės, minimalios nuostatos, o šalys yra kviečiamos užtikrinti dar didesnes garantijas.
„Jei būtų sutarta [dėl formulės] 2+2+8, tai nereiškia, kad visose šalyse įsigaliotų vienoda tvarka. Lietuvoje ir toliau ją išlaikysime pakankamai dosnią, tik reikės modifikuoti atliepiant į direktyvos siūlymus“, – tikino L.Kukuraitis.
Dabar Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki 2 metų, o tėvai gali rinktis iš dviejų modelių: arba prižiūrėti vaiką vienus metus ir gauti 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką, arba prižiūrėti vaiką dvejus metus – tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais mokama 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, antraisiais – 40 proc. Vaiko tėvai gali keisti vienas kitą priežiūros atostogose.
Paklaustas, ar ši ES direktyva nesikerta su Sveikatos apsaugos ministerijos propaguojama žindymo skatinimo politika ir ar nebūtų taip daroma žala žindymo trukmei, ministras sakė: „Jei tėvai atostogas rinktųsi per pirmuosius 2 mėnesius, tai būtų nesuderinama su žindymo skatinimo politika. Dėl to ir yra svarbus tas terminas, per kiek mėnesių ar metų galima tuos du mėnesius panaudoti. Aš tikiuosi, kad jis bus pakankamai adekvatus ir tėvai galės surasti ir vaikui, ir sau geriausią laiką.“
Didžiausia rizika – per trumpas terminas
Komentuodama siūlomą direktyvą rašytoja, visuomenininkė ir trijų vaikų mama Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė sako, kad labai daug priklauso nuo to, kaip šis siūlymas bus įgyvendintas: „O tai, kad siūloma kuo labiau įtraukti pačius tėčius į vaiko priežiūrą, yra sveikintina. Ar tai yra pats geriausias būdas, galima diskutuoti.“
Anot V.Pilipauskaitės-Butkienės, pagrindinė rizika – kad bus atimta galimybė mažyliui būti su mama pirmaisiais mėnesiais po gimimo, jei bus nustatytas trumpas terminas, kada tėčiai galės pasinaudoti minėtais 2 mėnesiais.
„Tačiau jei turime šeimai palankų terminą – visus pirmuosius metus ar dvejus, per kuriuos tėtis gali pasiimti 2 mėnesius atostogų, tuomet, mano galva, tai būtų vienas iš galimų sprendimų“, – teigė pašnekovė.
Į LRT RADIJĄ paskambinę klausytojai siūlomą ES direktyvą vertino neigiamai.
Pasak Genovaitės, tai labai žalinga iniciatyva ir nepagrįstas kišimasis į šeimos reikalus.
„Tai neatsižvelgimas ne tik į žindymą, bet ir į prieraišumo teoriją, motinos ir kūdikio bent jau dvejų metų neperskiriamo simbiotinio ryšio apsaugos svarbą. Lietuvai reikėtų nepritarti [šiai direktyvai ją] svarstant. Mes dabar turime kur kas sveikesnę sistemą. Tai kažkoks keistas kairuoliškas vyrų teisių gynimas.
Motinai tas simbiotinis periodas, ypač žindymo laikas ir buvimas su kūdikiu pradžioje, yra džiaugsmo laikas. Gal geriau mažinkime smurtą prieš moteris, skatinkime pozityvią tėvystę, tėvo vaidmenį kaip apsaugančio, kaip globojančio, kaip suteikiančio galimybes, o ne bandykime direktyva atimti iš kūdikio motiną“, – kalbėjo Genovaitė.
Klausytojas Zenonas akcentavo, kad tokių dalykų už pačius žmones niekas neturėtų spręsti, nes čia svarbios ir jų karjeros, ir norai: „Atlyginimas yra, karjera... Pvz., žmona kepa bandeles, o vyras karjeros siekia, arba atvirkščiai. O dabar kažkas nusprendžia, kad vienodai lygiai: tai kažkuris karjerą praranda – ar vyras, ar moteris. Arba gal žmona nori labiau namuose būti, nes darbas jos nelabai traukia... Tai kas čia per demokratija?“
Klausytoja Aušra pastebėjo, kad „jei tėvai nenorės, tai ir nesinaudos suteikta galimybe daugiau laiko būti su vaikais. Net ir dabar per mamadienius ar tėvadienius vaikai būna darželiuose, o laisvos dienos nenaudojamos pagal paskirtį – neskiriamos būti su vaiku.“
Akcentuoja laisvę rinktis
Pasak V.Pilipauskaitės-Butkienės, iš tiesų emocinio ryšio tarp vaiko, mamos ir tėčio, jei jo nėra, jokie įstatymai sukurti nepadės.
„Prievarta mielas nebūsi. Ir jei bus tėčių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorės dalintis tuo džiaugsmu su mamomis, tai turbūt jokie įstatymai nepadės. Tokie tėvai, net naudodamiesi tomis atostogomis, gali su mažyliu laiko neleisti. Tai tikrai neužtikrina kokybiško laiko su vaiku“, – sakė LRT RADIJO pašnekovė.
V.Pilipauskaitė-Butkienė taip pat akcentavo šeimos laisvę rinktis: „Pirmieji treji metai prieraišumui susiformuoti su vienu suaugusiu žmogumi, kuris nuolat rūpinasi mažyliu, yra labai svarbūs. Tačiau akcentuočiau ir šeimos laisvę rinktis. Dažniausiai tas ryšys formuojasi tarp mažylio ir mamos, bet vis dėlto ne visais atvejais. Yra mamų, kurios sąmoningai rinktųsi grįžimą į darbą ir patikėtų mažylio auginimą ir saugaus ryšio kūrimą tėčiui, ir yra tėčių, kurie rinktųsi tą daryti. Negalime uždrausti tai rinktis.“
Rašytojos ir visuomenininkės teigimu, Lietuvoje dabar turime visas galimybes taip ir daryti.
„Tiek mama, tiek tėtis gali pasirinkti, kuris su mažyliu yra tuos metus. Tokiu būdu, sakyčiau, mes atsižvelgiame į abiejų pusių interesus ir tai yra galimybė tiek vyrams, tiek moterims realizuotis kaip mamoms ir tėčiams.
Jeigu ta direktyva bus priimta, linkėčiau, kad išlaikytume tas sąlygas, kurias turime, ir kad tėčiai tuos du mėnesius pasirinktų panaudoti tuo metu, kai tai palankiausia visai šeimai“, – sakė V.Pilipauskaitė-Butkienė.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. vaiko priežiūros atostogų buvo išėję 16,3 tūkst. vyrų, arba beveik pusė tais metais vaikų sulaukusių tėvų. Tėčiai Lietuvoje paprastai eina vieno mėnesio trukmės apmokamų tėvystės atostogų gimus vaikui.
ES ministrai dėl naujosios tvarkos dar diskutuos birželio 21 d. Liuksemburge.
