Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Socialinis projektas tiesia pagalbos ranką smurtą patyrusioms mamoms

Pagalbos moterims linija per metus sulaukia apytiksliai 800 skambučių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tokie nukentėjusių moterų pagalbos šauksmai sudaro 4–5 proc. visų linijos skambučių. Tai yra giliai savo šaknis visuomenėje palikusi problema, kurią sutiko pakomentuoti Kauno „Moterų linijos“ psichologė Ilona Nomeikienė. O „JCI Sostinė“ kartu su projektu „Spalvotas gyvenimas šeimoms“, kuris ne tik kurs pokytį vienišų šeimų gyvenimuose, bet ir Lietuvoje.
Mama su vaiku
Mama su vaiku / Xavier Mouton/Unsplash nuotr.

Moterys neretai priima smurtą kaip nusipelnytą bausmę

Kaip teigia psichologė Ilona Nomeikienė, smurtas šeimoje dažniausiai nebūna ilgai planuotas, kruopščiai apgalvotas veiksmas. Toks elgesys neretai prasiveržia spontaniškai, bet su labai skaudžiomis pasekmėmis. Paklausus smurtautojo, kodėl jis visgi ryžosi pakelti ranką prieš savo artimą žmogų, susilaukiama tokių atsakymų: „Tai ji mane suerzino“, „Ji mane visuomet išveda iš kantrybės, „Ji varo mane iš proto“. Tai tampa, tarytum, užburtu kaltinimų ratu iš kurio neįmanoma ištrūkti.

Nėra jokios abejonės, kad tokie pasisakymai negali pateisinti fizinės, psichinės asmens sveikatos žalojimo, laipsniško savivertės naikinimo. Labai apmaudu, tačiau moterys labai dažnai patiki tokiais partnerio žodžiais, pradeda kaltinti save, kad galbūt jos padarė kažką ne taip. Jos ima abejoti savimi ir pateisina smurtinius veiksmus šeimoje, priima tai kaip atitinkamą bausmę, kurios neva nusipelnė.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Suprasti moteriai, kad ji gyvena smurtinėje aplinkoje, gali būti labai sunku

Labai sveikintinas moters žingsnis – pagaliau išdrįsti pripažinti sau, kad ji kenčia, jog ji nori ieškoti pagalbos, būti išgirsta. Tai parodo jos vidinę stiprybę, norą ištrūkti iš ją ir atžalas apsupusio absurdiškos neapykantos, žiaurumo ir skausmo kalėjimo.

Tačiau reikia pripažinti – suprasti, kad santykiai smurtiniai, gali būti nelengva misija. Smurtas turi tiek daug skirtingų formų, kad kartais tarp jų galima tiesiog pasiklysti, tarytum painiame labirinte.

Smurtas turi tiek daug skirtingų formų, kad kartais tarp jų galima tiesiog pasiklysti.

Labai svarbu atpažinti ir tokias smurto formas, kaip: psichologinis, emocinis ir ekonominis smurtas. Nors jis nepalieka jokių fizinių žymių, tačiau šios smurto formos yra ne mažiau pavojingos. Būna atvejų, kad moteris, kartu su vaikais, gyvenanti psichologinio smurto aplinkoje, to net nepastebi ir apie tai pirmą kartą išgirsta tik konsultacijos su psichologu metu.

Aplink daugybė žmonių, pasiryžusių padėti nukentėjusioms

Kiekvienas žmogus yra stebuklinga, vertinga būtybė, kurios niekas pasaulyje neturi teisės žaloti, skriausti. Taigi, visos smurtą ir agresiją patiriančios mamos turėtų atsakingai pamąstyti, kad jos ir vaikai negali gyventi tokioje aplinkoje, kurioje tvyro baimė, nepagarba ir nepakenčiamas nerimas. Juk dauguma mamų svajoja, kaip savo vaikams garantuoti kuo sėkmingesnę, gražesnę ateitį. Kaip jiems suteikti tokį gyvenimą, kurio, galbūt, pačios negalėjo susikurti.

Jau ilgus metus įvairūs mokslininkai analizuoja agresyvų elgesį šeimoje ir tai leidžia jiems daryti išvadas, kad tokio elgesio yra išmokstama iš supančios aplinkos. Juk ne veltui sakoma, kad: „Vaikas viską sugeria tarytum kempinė.“ Taigi nuolatiniai kivirčai, agresija ir baimė šeimoje negali tapti jo rutina, vieninteliu vaizdu, lydinčiu kiekvieną dieną.

Vida Press nuotr./Tėvai šaukia ant vaiko
Vida Press nuotr./Tėvai šaukia ant vaiko

Kiekviena kenčianti moteris, motina gali pasitraukti iš tokios absurdiškos aplinkos ir versti naują gyvenimo puslapį. Suprantama, kad tai gali būti baisu, tačiau visada galima kreiptis pagalbos į psichologus, krizių centrus ar tiesiog į artimus bei patikimus žmones, kurie būtų pasiryžę palydėti pradedant naują, šviesesnį etapą. Tokios moterys nėra vienos. Aplink yra daugybė gerų žmonių, galinčių ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia.

Asmeninio archyvo nuotr. /Jūratė Jurginytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Jūratė Jurginytė

Misija – realiais darbais kurti pokytį visuomenėje ir vienišų mamų gyvenimuose

„JCI Sostinė“ prezidentė Jūratė Jurginytė visa širdimi tiki projekto „Spalvotas gyvenimas šeimoms“ idėja, jos aktualumu nūdienos visuomenei. Vienišos mamos, auginančios atžalas, yra labai pažeidžiama visuomenės grupė. Tenka pripažinti, kad net ir patiriančios smurtą moterys neretai negali išeiti gyventi atskirai dėl sudėtingos finansinės padėties. Tokios mamos dirba dažnai, kad galėtų išlaikyti save ir vaikus. Jos stengiasi nuversti kalnus, kad būtų geros mamos. Deja, dažnai vienišos motinos iki galo negali užtikrinti visapusiškos aplinkos savo vaikams.

Tenka pripažinti, kad net ir patiriančios smurtą moterys neretai negali išeiti gyventi atskirai dėl sudėtingos finansinės padėties.

Taigi šio projekto tikslas – padėti tokioms mamoms padėti vienišoms mamoms, auginančioms vaikus sukurti gražesnę namų aplinką. Užtikrinti jiems geresnę aplinką, kurioje būtų gera mokytis, žaisti, o svarbiausia – augti.

„Spalvotas gyvenimas šeimoms“ – tai projektas, siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į šią socialinę problemą. Be to, buriantis savanorius, partnerius, įmones iš visų Lietuvos kampelių tam, kad mažais, bet reikšmingais žingsneliais būtų prisidėta prie šios problemos sprendimo.

„JCI Sostinė“ komanda padeda nukentėjusioms mamoms ir vaikams pamatyti viltį ir šviesą. Įnešti pokyčių į vaiko gyvenimą, pradedant nuo jo kambario pokyčių. Vaikui neturi būti baisu per kompiuterį parodyti savo kambarį klasiokams. Kad ir kiek daug iššūkių atžala būtų patyrusi, ji neturi jaustis prasčiau už kitus.

Projekto vizija – padėti vienišoms mamoms ugdyti verslumo įgūdžius, tobulėti jų mylimoje srityje. Taip pat užsiimti kokybišku vaikų ugdymu, padėti jiems išvykti į vasaros stovyklas.

Iš to kyla vizija sukurti didelę infrastruktūrą tarp organizacijų, įvairių bendruomenių, kurios galėtų prisidėti prie vaikų ir mamų užimtumo, ugdymo ir pan.

J.Jurginytė atvira: „Matau šį projektą kaip mažą startinį žingsnelį, bet tuo pačiu, kaip didžiulę galimybę užauginti dideles vaikų ir mamų bendruomenes, kuriose būtų ugdomi socialiniai įgūdžiai, gimtų verslai, mokomasi užsienio kalbų ir t. t. O svarbiausia – likimo nuskriaustos mamos ir vaikai nesijaustų vieni, jie būtų apsupti bendraminčių, sielos draugų ir galėtų su jais kartu augti, tobulėti. Per tokį bendradarbiavimą galima ne tik išspręsti vieną problemą, bet ir padėti kurti stiprias, rūpestingas šeimas ir gražesnę ateities visuomenę Lietuvoje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų