Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, gavę informaciją iš žiniasklaidos vaiko teisių gynėjai nedelsiant kreipėsi į teisėsaugą, atkreipdami dėmesį, kad šių socialinių tinklų grupių veikloje gali dalyvauti ir suaugusieji, blogų tikslų turintys asmenys, rašoma Vaikų teisių pranešime žiniasklaidai.
„Socialiniuose tinkluose viskas kinta labai greitai, tad net uždarius šiuo metu egzistuojančias grupes, netrukus gali atsirasti naujų. Todėl labai svarbu žinoti patiems tėvams ir mokyti vaikus saugaus elgesio internete. Kaip mokome vaiką prieš einant per perėją pasižiūrėti į abi puses ar neatvažiuoja automobilis, lygiai taip pat reikėtų mokyti vaikus ir saugaus elgesio internete taisyklių“, – sako I. Skuodienė.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį tėvams?
Vaiko amžius. Pasirūpinkite, kad vaikas neįsitrauktų į gyvenimą socialiniuose tinkluose per anksti. Pavyzdžiui, Facebook, Instagram tinkluose vartotojų amžius yra nuo 13 metų. Tad labai svarbu tai paaiškinti vaikui, neregistruoti jo socialiniuose tinkluose anksčiau nei yra leidžiama. Juk ir amžiaus limitas pasirinktas ne atsitiktinai, o siekiant apsaugoti dar labai mažus vaikus, pavyzdžiui, pradinių klasių moksleivius. Maži vaikai dar yra itin patiklūs ir labai lengvai gali tapti nusikaltėlių aukomis. Siekiant juos apsaugoti, galima pasitelkti ir technologijas.
Ekrano laikas. Atkreipkite dėmesį, kiek vaikas laiko praleidžia prie ekrano, naršydamas internete. Svarbu, kad šis laikas neatimtų iš vaiko gyvo bendravimo su draugais ir šeima, aktyvaus laisvalaikio ir pan. Kaip ir visame kame yra svarbus balansas. Socialiniuose tinkluose daugiau laiko leidžia tie vaikai, kuriems trūksta užimtumo.
Asmeninė informacija. Padėkite vaikui suprasti, kas yra asmeninė informacija ir kodėl jos negalima atskleisti už ekrano esantiems žmonėms. Priminkite vaikui, kad vardas, pavardė, asmens kodas, prisijungimai prie paskyrų, šeimos dienotvarkė, gyvenamosios vietos adresas ir pan. yra tie duomenys, kuriais nesidalijama internete.
Atvaizdo saugojimas. Vaikas turi suprasti, kad viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka visam laikui. Ne mažiau pavojinga, kad gali akimirksniu pasklisti. Pasirūpinkite, kad vaikas atsakingai elgtųsi su savo atvaizdu, nesidalytų nuotraukomis internete su nepažįstamais.
Netikros paskyros. Taip pat svarbu, kad vaikas kuo anksčiau suprastų, kad socialiniuose tinkluose žmogus gali apsimesti tuo, kuo nėra, pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali prisistatyti vaiku. Parodykite realiai, kaip tai veikia, paeksperimentuokite sukurdami paskyrą ir pan.
Bendravimo taisyklės. Vaikui svarbu priminti, kad internete galioja tos pačios bendravimo taisyklės kaip ir realiame gyvenime, tad nei jis, nei su juo negali elgtis per patyčias, žeminimą. Tai yra žmonių bendravimo erdvė – priminkime tai vaikui.
Domėkimės vaiku. Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip žinoti vaiko veiksmus socialiniuose tinkluose ir kartu nepažeisti jo teisės į privatumą. Pagrindinė taisyklė, kuri padės apsaugoti nuo galimų iššūkių – atviras bendravimas su vaiku, pasitikėjimo kūrimas. Būkite savo vaikui pavyzdžiu, patarėju ir ramsčiu, kuriuo jis gali pasitikėti.
Tėvams vertėtų sunerimti jeigu vaikas vengia naudotis telefonu jiems esant šalia, pyksta, kai tėvai ilgiau yra šalia ir jis negali naudotis kompiuteriu ar telefonu, slepiasi, vengia kalbėti su kuo bendrauja, jo elgesys pasikeitė, jis tapo piktas arba priešingai – liūdnas ir prislėgtas. Tai ženklai, kurie skatina atkreipti didesnį dėmesį į vaiko kasdienybę ir laisvalaikį.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.ltesančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
