VDU Sociologijos katedros lektorius dr. Apolonijus Žilys su kolegomis tyrinėjo, kaip 18–52 metų Lietuvos gyventojai savarankiško gyvenimo starte priėmė sprendimus dėl kohabitacijos (gyvenimo kartu su partneriu nesusituokus, arba partnerystės), santuokos ir tėvystės.
Tyrime buvo analizuotos keturios produktyviausios šio laikmečio visuomenės kartos: 18–27, 28–37, 38–47 ir 48–58 metų amžiaus žmonės. Visos šios kartos susiformavo skirtingomis gyvenimo sąlygomis, kadangi per pastaruosius keletą dešimtmečių Lietuva patyrė labai daug pokyčių.
„Vyriausia karta tyrime gali būti pavadinta pereinamojo laikotarpio, arba lūžio, nes pagrindinė šių žmonių branda ir socializacija vyko dar sovietmečiu. Galima sakyti, kad tuo metu, kai jie tapo pilnamečiais, griuvo tuometinis įprastas gyvenimas, visuomenėje prasidėjo staigios permainos. Tai sąlygojo, kad jie turėjo kažkaip koreguoti gyvenimo planus, nes daugumai gyventi savarankiškai jau teko naujojoje ir besikuriančioje Lietuvoje.
