Niekas nepaneigs, kad tiek mažam, tiek dideliam reikia saulės ir iš jos gaunamo vitamino D. Visgi reikia nepamiršti tinkamos odos apsaugos, kitaip malonios saulės vonios gali tapti ne tik raukšlių, bet ir gyvybei pavojingų ligų priežastimi.
Didžiausia apsauga – kūdikių odelei
Gydytojos dermatovenerologės, BENU vaistinės sveikos odos instituto ambasadorės Nadeždos Jarušinos teigimu, nudegimai saulėje pavojingi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ypatingą dėmesį svarbu skirti mažylių odai.
„Nudegimai saulėje ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki 2 metų. Jų odelė jautresnė, plonesnė už suaugusiųjų, todėl gali daug lengviau nudegti. Tokio amžiaus vaikus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių: užrišti kepuraitę, rengti šviesiais drabužiais, pakelti viršutinę vežimėlio dangą. Tai – pagrindinės apsaugos priemonės, nes kosmetikos produktai su ultravioletinių spindulių filtrais dažniausiai būna skirti vyresniems nei dvejų metų mažyliams“, – pasakoja N.Jarušina.
Pasak gydytojos, vaikystėje patirti odos pažeidimai ultravioletiniais spinduliais – ypač pavojingi: „Tyrimai rodo, jog vaikystėje bei paauglystėje du ir daugiau kartų iki pūslių nudegus odą, tikimybė vyresniame amžiuje susirgti odos vėžiu išauga. Mūsų oda prisimena kiekvieną nudegimą ir, laikui bėgant, duoda atsaką. Kartais tai būna gerybinis odos pažeidimas, o kartais, deja, piktybinis.“
Mėgavimosi saule taisyklės
Saulės vonios nėra kenksmingos savaime. Visgi svarbu išsirinkti tinkamą metą lepintis jos spinduliais. Gydytojos N.Jarušinos teigimu, aktyviausia saulė būna nuo 11 iki 16 valandos. Šiuo metu reikėtų dažniau teptis apsauginiais kremais, losjonais, atidžiau stebėti savo odą.
„Saulei pasiekus aktyvumo piką, nepamirškite ir galvos apdangalų. Antraip galite nukentėti nuo saulės smūgio. Ši apsauga ypatingai būtina mažyliams. Apskritai, kūdikiams tarp 11 ir 16 valandos geriausia būti namuose arba pavėsyje. Visgi, jei aplinkybės susiklosto kitaip, nepamirškite atžalai uždėti kepuraitės, visą kūną dengiančių drabužių ir stenkitės neatsidurti ant kaitrios saulės. Kenksmingi ultravioletiniai spinduliai taip pat atsispindi nuo smėlio ar betono, tad būkite atidūs ir tokiose vietose“, – pataria N.Jarušina.
Apsauginiai kremai – pagal odos tipą
Esama gausybės priemonių, saugančių nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Tai kremai, geliai, pieneliai, emulsijos ar neseniai pasirodžiusi naujovė – purškiamoji dulksna.
Visgi vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo odos šviesumą. „Šviesiai, linkusiai degti raudonai odai, reikėtų rinktis apsaugos priemonę su aukštu SPF (apsaugos nuo saulės faktoriumi), pavyzdžiui, 50. Turintiems tamsesnę odą užteks ir priemonės su SPF 20 ar 30. Paprastai tariant, kuo aukštesnis SPF, tuo ilgiau pasitepę pieneliu ar losjonu galite saugiai būti saulėje“, – pasakoja I.Norkienė.
Vaistininkė pataria nesusipainioti galvojant, jog SPF skaičius nurodo konkrečias saugios saulės vonios minutes. „Pagalvokite, koks Jūsų odos tipas ir per kiek laiko, nenaudodami jokių apsauginių priemonių, įdegate. Jei esate blyškus, įdegate per 15 minučių, pasitepus kremu su SPF 50, būsite apsaugotas iki 750 minučių (15 x 50). Tiesa, jei visgi norite šiek tiek įdegti, rinkitės kremą ar losjoną su mažesniu SPF, tačiau dažniau juo tepkite kūną. Pakartotinai teptis apsaugine priemone būtina nusimaudžius ar gausiau suprakaitavus“, – pataria I.Norkienė.
Svarbu atsiminti, jog apsauginiai kremai, losjonai būtini ne vien šviesaus gymio, bet ir turintiems tamsesnę odą žmonėms. Vaistininkės teigimu, tamsesnė oda, jos nesaugant, vis vien gali nudegti. „Tamsesnio gymio asmenys nenudega per 15 minučių, tačiau, ilgiau pabuvę kaitrioje saulėje, taip pat gali pakenkti savo odai. Be to, neatsakingos saulės vonios skatina odos senėjimą, gali sukelti kitų odos problemų. Net jei esate tamsesnės odos ir jums pavyksta išvengti skaudžių nudegimų, verčiau naudoti apsaugines priemones ir apsisaugoti nuo kitų ligų“, – sako I.Norkienė.
Jautriausios sritys
Priemones, apsaugančias veido odą, rekomenduojama rinktis dar atidžiau. I.Norkienės teigimu, svarbu įsivertinti ne tik odos šviesumą, bet ir jos tipą. „Kalbant apie patogumą, apsaugoti veidą lengviausia su kremais ar geliais. Tačiau įsigilinkite į jų aprašymą: vieni tinka probleminei odai, nes nekemša porų, kitus geriausia rinktis turint randelių. Pastarųjų apsauga nuo saulės – ypač svarbi. Naujus sugijusius randus būtina tepti apsauginėmis priemonėmis, antraip jie gali pakeisti spalvą ir, deja, ilgam išlikti. Jei vietoje rando – dar tik gyjanti žaizdelė, tuomet ją atsargiai užklijuokite pleistru, o odą aplinkui patepkite apsauginiu kremu“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Mažiesiems poilsiautojams, taip pat itin jautrios odos jų tėveliams būtinos švelnesnės apsaugos priemonės. „Vaikams skirtuose kremuose, pagal gamintojų įsipareigojimus, nėra odą dirginti galinčių priemonių: dirbtinių kvapiklių, dažiklių ir kitų. Naudoti jas gali ir mažųjų tėveliai, vargstantys dėl alergijos, greitai sudirgstančios odos. Apsaugos stiprumas ir šiuo atveju priklausys nuo SPF filtro, jo nemažina tai, kad priemonė – skirta vaikams“, – pastebi I.Norkienė.
Jei visgi nudegėte
Nepavykus išvengti nudegimo saulėje, reikėtų ilgai nedelsti ir padėti savo odai. „Pirmoji pagalba – tai specialios priemonės, naudojamos po nesėkmingų saulės vonių. Jos drėkina, vėsina, nuramina nukentėjusią odą ir padeda jai gyti. Taip pat galite naudoti ir vėsinančius kompresus, išgerti vaistų nuo skausmo, jei jaučiate didelį diskomfortą“, – pataria vaistininkė.
Žinoma, esama tokių nudegimų, kada reikėtų nieko nelaukiant eiti pas gydytoją. Pirmasis pavojaus signalas – susidariusios pūslės. „Jei oda tik parausta ar lupasi, tikėtina, medikų pagalbos neprireiks. Tačiau susidarius pūslelėms, žaizdelėms jau nebegalima gydytis pačiam, nes kyla infekcijos pavojus. Be to, gali likti ir randų. Tokiais atvejais reikalinga rimtesnė priežiūra“, – poilsiautojus įspėja dermatologė N.Jarušina.
