Į bendravimo pinkles dažniausiai patenka paaugliai, kurie dėl kuklaus gyvenimiškos patirties bagažo yra įžeidesni, linkę gautą informaciją klaidingai interpretuoti, o kai kurias situacijas – pernelyg dramatizuoti. Tad kokią reikšmę iš tikrųjų turi paauglių vartojami žodžiai ir kaip į juos tinkamai įsiklausyti suaugusiesiems?
Skirtingos interpretacijos gali vesti prie nesusikalbėjimo
Šeimos santykių lektorius Vaidas Arvasevičius teigia, jog bendravimas su aplinkiniais, visų pirma, yra mūsų pačių minčių ir nuomonių atspindys: „Mes suprantame ne tai, ką žmogus mums sako, o tai, ką mes galvojame apie tai, ką žmogus mums sako. Kitaip sakant – dažniausiai mes šnekamės patys su savimi“.
Pašnekovas, priduria, jog šis bendravimo aspektas ypač aktualus paauglystėje, kuomet paauglio intelektas ir smegenys dar tik formuojasi.
„Paaugliai, klausydami, ką jiems sako, „mato“ daugiau, nei iš tiesų yra. Gal tai tik pastaba, o paauglys galvoja: „Viskas, tai reiškia, jog manęs nemėgsta, su manimi nenori draugauti...“. Štai tas žodis „reiškia“ ir yra interpretacija. Maža to, paaugliams būdingas labai didelis emocinis jautrumas, jų mąstyme daug idealizmo ir dramatizmo, kas dar labiau apsunkina susikalbėjimą“ – tikina V.Arvasevičius.
Šeimos santykių ekspertas kaip pavyzdį pamini ir šiuolaikinės muzikos tekstus, kuriuos paaugliai taip pat linkę suvokti kiek kitaip gretindami su savo vidine būsena, nuotaikomis.
„Dainos žodžiai yra tik dainos žodžiai, bet paaugliai labai giliai tai priima – kaip kažkieno gyvenimo atspindį, kaip požiūrį ar poziciją, tačiau pamiršta, kad dainose girdimi gyvenimo aspektai neretai yra smarkiai išdailinti arba priešingai – nušiurpinti. Dėl to svarbus vaidmuo tenka suaugusiesiems, kurie turėtų padėti paaugliui susivokti, kad muzika yra tam tikro meno šaka, o dainų tekstai nebūtinai tiksliai atspindi realybę“, – atkreipia dėmesį V.Arvasevičius.
Keiksmažodžiai – drausti ar paaiškinti?
Nors daugelis nustebtų, tačiau psichologai įžvelgia tam tikrą keiksmažodžių naudą ir necenzūrinius žodžius kartais traktuoja kaip paprasčiausią emocinę iškrovą. Visgi paaugliui, kurio emocijos – ypač audringos, svarbu laiku įskiepyti savikontrolę.
„Mūsų žodynas yra reputacijos klausimas. Įprastai žmonės nemėgsta besikeikiančių, nes laiko tai žemesnio statuso elgesiu. Paaugliams svarbu suvokti, kad suaugusiųjų pasaulyje keiksmažodžiai dažniausiai nėra toleruojami, o tokių žodžių, vartojamų į kairę ir į dešinę, reikšmė kartais visai kitokia, nei gali pasirodyti. Tai yra prakeiksmo žodžiai, kurie būdavo naudojami kare prieš kovą – gąsdinti, šantažuoti, grasinti“, – pabrėžia V.Arvasevičius.
Su tikrosios keiksmažodžių reikšmės paaiškinimo paaugliui būtinybe sutinka ir programos paauglėms „GRL PWR“ įkūrėja bei vadovė, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė Eglė Kislovski.
„Taip kalbėti, išreikšti save yra tarsi tam tikra mada. Jaunimas neteikia tam didelės reikšmės, kol nepabunda jų sąmoningumas ir sąžinės jausmas, kol nesupranta, kokią įtaką jų žodynas daro jiems patiems. Labai svarbų vaidmenį jaunimo gyvenime vaidina ir juos supanti aplinka. Vaikai keiksmažodžių „prisirenka“ iš šeimos, draugų, filmų. Visgi, namuose dažnai stengiasi nesikeikti ir išlaikyti pagarbą, tačiau atsiradę draugų kompanijoje atsipalaiduoja. Tada kyla klausimas: kur tikrasis „aš“?“, – svarsto E. Kislovski.
Svarbu ne taisyklės, o gyvas pavyzdys
Dvi paaugles dukras auginanti pašnekovė įsitikinusi, kad kova ir draudimai daugelyje situacijų nepadės. Kur kas svarbiau savo atžaloms rodyti nuolatinį gyvą pavyzdį.
„Pirmiausia reikėtų ne ieškoti atsakymo, ką padaryti, kad vaikas nustotų vartoti tam tikrus žodžius, o iškelti klausimą: iš kur visa tai? Svarbu pabudinti paauglio sąžinės ir kultūros jausmą, kad jis pats nebenorėtų taip kalbėti. Beje, ir mums patiems būtina savo kalbą tobulinti, suvokti žodžių reikšmę, tada anksčiau ar vėliau ir jaunimas paseks mūsų pavyzdžiu“, – akcentuoja E.Kislovski.
Nuolat su paaugliais per „GRL PWR“ nuotolinius renginius, kitas veiklas bendraujanti moteris mano, jog kovos su žodyno „nešvara“ pagrindas – paauglių edukacija bei laisvė priimti sprendimus patiems.
„Kasdienėje kalboje gausiai vartojami keiksmažodžiai dažniausiai yra indikatorius, kad kažkas negerai santykiuose su šeima, aplinka, yra noras kažką įrodyti. Tokiu atveju svarbu suteikti paaugliams galimybę patiems suvokti, kodėl jie iš viso pradėjo vartoti tam tikrus žodžius. Vis dėlto, vertėtų leisti šiam procesui vykti taip, kaip jis vyksta, o atėjus laikui ir suvokimui, paaugliai patys pasirinks“, – įsitikinusi E. Kislovski.
Daugiau apie paauglių bendravimą, keiksmažodžių skleidžiamą energiją bei jų įtaką jauno žmogaus gyvenimui, asmenybei bus galima išgirsti jau šį šeštadienį, kovo 27 d., 11 val. vyksiančioje nuotolinėje paskaitoje. Dalyvavimas nemokamas, reikalinga išankstinė registracija čia.
