„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti socialinį kontekstą, yra jiems būdingas bruožas pirmiausiai fokusuotis į detales ar konkretų informacijos aspektą, o ne bendrą situacijos kontekstą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas gali nepastebėti subtilių neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ar veido mimika, kurie paprastai padeda suprasti socialinį kontekstą. Tai reiškia, kai autistiškas vaikas, žaisdamas kieme su kitais vaikais, iš jų pasikeitusių veido išraiškų gali nesuprasti, kad jiems jau nusibodo ir jie nori baigti žaidimą“, – sako Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Pasaulyje yra nemažai pagalbos būdų, kurie padeda lavinti socialinį konteksto supratimą, pavyzdžiui, socialinių istorijų kūrimas, darbas su socialiniais scenarijais, socialinių įgūdžių grupės ir kt.
Nacionalinės autizmo konferencijos 2024 metu, lektorius iš Danijos, psichologas Jannik Beyer, turintis virš 40 metų sukauptos patirties darbo su autistiškais asmenimis, pristatė metodiką: socialinių mąstytojų programą, kuria vadovaujantis, autistiški asmenys gali išmokti sėkmingiau pritapti socialiniame pasaulyje.
Lietuviška praktika: kur ieškoti pagalbos?
Lietuvoje pagal šią metodiką – socialinių mąstytojų programą – dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (toliau – LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius.
Pasak centre dirbančių socialinių pedagogių Austės Černiauskienės ir Mildos Kryžanauskienės, programa „Mes – mąstytojai!“ skirta 4–7 m. amžiaus vaikų, turinčių vidutinių ir aukštesnių nei vidutiniai kalbos ir mokymosi gebėjimų, socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžiams ugdyti.
Programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Jos pagalba žmonės sėkmingai bendrauja, kuria santykius ir supranta socialinį kontekstą. Ji suteikia struktūrizuotą ir efektyvų būdą mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, suprasti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius.
Programos pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai. Programa yra ilgalaikė, tai reiškia, kad reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į kitą, vaikams natūralią aplinką. Norint pradėti organizuoti socialinio mąstymo mokymo užsiėmimus, reikėtų kreiptis į LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia programa, kuri skirta padėti būtent autistiškiems vaikams ir jaunuoliams vystyti jų socialinius įgūdžius ir supratimą apie socialinius kontekstus. Mūsų žiniomis, tokio pobūdžio programa yra vienintelė, kuri pasiekiama Lietuvos švietimo bendruomenei. Ji teikia struktūruotas ir aiškias instrukcijas bei įrankius, kurie gali padėti autistiškiems vaikams suprasti bendravimo taisykles ir kitus svarbius socialinius įgūdžius. Vis tik, kaip su kiekvienu įrankiu, programa tiks ne kiekvienam vaikui. Kartais ji bus labai efektyvi vienam vaikui, o kitiems reikės papildomo pritaikymo. Kaip ir visur, taip ir švietime svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti jiems tinkamą palaikymą, kuris atlieptų jų iššūkius ir galimybes“, – mano K.Košel-Patil.
Kaip programa veikia?
„Atsižvelgiant į programoje nurodytą planą, yra skaitomas pasakojimas, papildytas įvairiomis informacinėmis nuorodomis. Programa prasideda nuo temos apie savo mintis ir jausmus. Gebėjimas užmegzti sėkmingą socialinę sąveiką su aplinkiniais reikalauja suprasti savo jausmus ir mintis, taip pat suprasti, kad kiekvienas aplink esantis žmogus turi individualių minčių, kurios nebūtinai sutampa su mūsiškėmis. Taikome programoje pateiktus ir aprašytus ugdymo metodus, naudojame vizualius mąstymo ir kalbos burbulus, drauge su vaikais analizuojame socialines situacijas, ieškome priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip atsitiko“, – pasakoja M.Kryžanauskienė.
Pasak socialinės pedagogės, analizuojant kitas temas mokiniai, siekdami bendro tikslo mokosi būti vieninga komanda – stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą. Mokiniai mokomi atkreipti dėmesį į aplinkinių kūno kalbą, stebėdami ir analizuodami aplinką ir joje veikiančius žmones, vaikai mokosi, kaip klausytis visu kūnu.
A.Černiauskienė, organizuodama socialinių įgūdžių užsiėmimus 9–12 metų vaikams, taip pat sėkmingai taiko programos principus: „Daug dėmesio skiriu savo ir kito žmogaus jausmų pažinimui, vaikai mokosi saugiai išreikšti ir išjausti turimus jausmus ir emocijas. Stipriname komandinio darbo įgūdžius. Socialinių įgūdžių užsiėmimus organizuojame taip, kad skatintume vaikus dalintis savo mintimis, diskutuoti, bet tuo pačiu mokėti išklausyti kitą, priimti kito žmogaus nuomonę, dirbti komandoje.“
Jos teigimu, svarbus įgūdis, su kuriuo dirba užsiėmimų metu, tai gebėjimas suprasti, kas yra mintys ir kuo jos skiriasi nuo žodžių: „Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai. Kiekvienas žmogus gali turėti pačių įvairiausių minčių, tačiau ne visada jomis reikia dalintis su aplinkiniais. Gali pasirodyti, kad tai tokie įgūdžiai, kurie yra išmokstami savaime stebint aplinką, tačiau dirbant su vaikais turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą, šių įgūdžių turime mokyti sistemingai.“
Parengta pagal Auksės Kontrimienės straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale.
