Žino, kad reikia ruoštis, bet to nedaro
Kaip aiškina 15min studijoje viešėjęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius, jog dalis gyventojų nesijaučia pasiruošę įvairioms ekstremalioms situacijoms, ypač išryškėjo po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo metu sulaukta daug nerimo kupinų kreipimųsi, o ką gi reikėtų daryti tokios nelaimės atveju.
Šiuo metu, pasak eksperto, gyventojai informacijos jau turi daugiau, žino, kad galimai ekstremaliai situacijai reikia būti pasiruošus iš anksto. Ir tai nebūtinai turi būti karas – mums staigiai evakuotis gali tekti ir, pavyzdžiui, dėl gaisro, o namuose ilgesnį laiką pratūnoti dėl užpustymo.
Nepaisant to, sako D.Gurevičius, dalis žmonių, net ir žinodami šiuos dalykus, renkasi nieko nedaryti.
„Čia, matyt, yra kažkokie psichologiniai dalykai, kuriuos reikia atverti ir pažiūrėti, kodėl žmogus neprieina prie tos rizikos, kodėl nesvarsto to blogiausio scenarijaus. Net nereikia to paties blogiausio scenarijaus svarstyti – nelaimės, kokios jos bebūtų, gali nutikti čia ir dabar“, – tvirtina PAGD atstovas.
Kaip pažymi Vadovybės apsaugos tarnybos psichologė Emilija Grigaliūnienė, pasiruošimas ekstremaliai situacijai pats savaime gali kelti stresą. Todėl, kad neapsikrautų papildoma įtampa, žmogus gali rinktis galimą riziką ignoruoti, ypač jei ji neatrodo išties tikėtina.
Vis dėlto, tęsia psichologė, norint tinkamai pasiruošti, geriausia yra veikti iš anksto, kuomet dar nieko nėra nutikę. Net jei pasiruošimas ir kelia stresą, geriau jį jausti dabar, tačiau būti labiau užtikrintam atėjus dienai X.
„Kai stresuojame, mūsų kūnas pradeda veikti ypatingai, mūsų dėmesys, atmintis visai kitaip veikia. Na, pavyzdžiui, raumenys gauna didžiulį kiekį energijos, mes pasiruošę bėgti, plačiai mosikuoti. Kai kaukia sirenos, gali būti labai sudėtinga iš skirtingų kambarių susirinkti smulkius, svarbius daiktus, dokumentus. Dėl to išnaudoti tą laiką, kol yra ramu, kol dar nėra tos ekstremalios situacijos, labai vertinga“, – teigia E.Grigaliūnienė.
Svarbu stiprinti psichologinį atsparumą
Anot PAGD civilinės saugos specialisto D.Gurevičiaus, pirmas patarimas, kaip pasiruošti galimai nelaimei, yra turėti maisto ir vandens atsargų ilgesniam pabuvimui namuose, o pasitraukimui iš namų – išvykimo krepšį.
„Ugdykime savo šeimose, savo artimųjų gretose įgūdį greitai evakuotis. Turėkime išvykimo krepšį, pasidomėkime, kas į jį įeina. Reikia apsitarti, kas iš šeimos narių čiups tą išvykimo krepšį. Aš dirbu vienoje darbovietėje, vaikai yra kitoje, kaip mes elgsimės, kas paims vaikus, ar jie liks mokykloje. Reikia apsitarti ir rasti tuos atsakymus, nesvarbu, kokia tai būtų sunki tema. Kuo daugiau žmogus žinos, kaip elgtis, kokie galimi scenarijai ir rekomendacijos, tuo geriau“, – tikina ekspertas.
Kad savęs per daug psichologiškai neapkrautume, Vadovybės apsaugos tarnybos psichologė E.Grigaliūnienė patartų išvykimo krepšį krautis po truputį, o ne vienu ypu.
„Svarbu prisiminti, kad tame krepšyje nėra nieko, ko jums iš esmės nereikia kasdien. Tai nėra kažkas labai didelio ir naujo, ką mes turime susipirkti. Reikia tiesiog pagalvoti apie save, savo artimuosius, įsitikinti, kad yra visi reikalingi vaistai. Galima po sluoksnį, po kišenę padalinti tą krepšį ir ilgainiui tas labai didelis dalykas pasidarys lengvesnis“, – pataria specialistė.
Kalbėdama apie pasiruošimą galimoms nelaimės, pašnekovė pabrėžia, jog svarbu yra kasdien stiprinti savo psichologinį atsparumą, kaupti pozityvią energiją atsiremiant į mums malonias veiklas.
„Turbūt vienas iš tokių raktinių dalykų yra būti čia ir dabar. Kai mes galvojame apie ekstremalią situaciją, mes mintimis nukeliaujame į ateitį. Jeigu ateitis neapibrėžta, neaiški, dar susieta su pavojumi, natūralu, kyla nerimas, baimė. O kai mes ateiname į čia ir dabar, mes matome, ką galime realiai padaryti.
Tai praktinis patarimas būtų užsiimti dalykais, kuriuose esame gabūs, veiklomis, kurios mums pažįstamos, kur jaučiamės meistriškai, nes tas meistriškumo jausmas visada pakelia ūpą. Bet taip pat svarbu išbandyti ir naujas veiklas, planuotis naujus dalykus. Dabar pavasaris, keliaujame į sodus, galbūt naują bulvių veislę galima pasodinti. Tai irgi yra toks pakraunantis, pastiprinantis dalykas“, – dėsto E.Grigaliūnienė.
Pasak Vadovybės apsaugos tarnybos psichologės, kilus stresui labai svarbu yra išsikalbėti su savo šeima ir draugais ir nekaupti įtampos. Užklupus nerimui, specialistė kaip greito nusiraminimo būdo alkoholio nerekomenduotų.
„Atrodo, kad alkoholis čia ir dabar nuramina, galbūt tampame labiau apsnūdę, bet jis gali kelti ilgalaikę žalą ir trikdyti miego kokybę. Nors ir atrodo, kad labai lengvai užmiegame, bet ilgainiui tas poilsis, tas atsistatymas, kurį mes gauname įprastai miego metu, gali būti šiek tiek prastesnis“, – sako pašnekovė.
