Jo darbo praktika rodo, kad daugelis žmonių, ypač socialiai pažeidžiamų grupių atstovai, negali tinkamai apsiginti teisme dėl neaiškiai reglamentuojamų įstatymų ir ribotos galimybės gauti teisinę pagalbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Reikia keisti teisinę sistemą
Pasak teisininko Algimanto Kolperto, viena didžiausių problemų yra turto dalybos skyrybų metu, kai ilgus metus kartu gyvenę žmonės vėliau lieka be jokios dalies bendro turto vien dėl to, kad jis buvo iki santuokos sudarymo įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu.
„Teismai vadovaujasi taisykle, kad dalijamas tik santuokos metu įgytas turtas, tačiau ką daryti su tuo, kas buvo sukurta dar iki oficialios santuokos? Tokiais atvejais silpnesnioji pusė dažnai atsiduria beviltiškoje situacijoje“, – įsitikinęs teisininkas.
Jis įsitikinęs – būtent dėl šios priežasties teisinė sistema turi keistis. Pašnekovo teigimu, būtina aiškiau reglamentuoti bendro gyvenimo metu įgyto turto dalybas nepriklausomai nuo to, ar jis įsigytas prieš santuoką, ar po jos. Tai, anot teisininko, padėtų užtikrinti teisingumą ir apsaugoti pažeidžiamus žmones nuo neteisybės.
Labiausiai nukenčia ligoniai ir pensininkai
Vis tik teisinės problemos – tik viena iš daugelio šeimų patiriamų bėdų. A. Kolpertas dažnai susiduria su žmonėmis, kuriems trūksta ne tik teisinės, bet ir psichologinės, ekonominės paramos.
„Gyventojai, neturėdami finansinių galimybių, lieka be tinkamos teisinės pagalbos. Būtina užtikrinti, kad jie galėtų pasirinkti advokatą ne tik iš valstybės teikiamos antrinės teisinės pagalbos sistemos, bet ir turėtų daugiau alternatyvų“, – sako jis.
Kalbėdamas apie bendrą gyvenimo kokybę Lietuvoje, A. Kolpertas atviras – daugelis žmonių vis dar neišgali patenkinti net būtiniausių savo arba savo šeimos poreikių. „Reikia pripažinti, kad nors iš šalies gali atrodyti, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, vis dėlto atlyginimai ir socialinės išmokos nepadengia nuolat augančių pragyvenimo išlaidų.
Labiausiai kenčia mažiausiai uždirbantys, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie dėl sveikatos problemų negali dirbti. Valstybė turėtų aiškiau nustatyti, kam ir kokia pagalba būtina, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai“, – teigia teisininkas.
Institucijų abejingumas atima paskutinę viltį
Pasak kalbinto teisininko Algimanto Kolperto, labai svarbu, kad kiekvienas žmogus galėtų susisiekti su valdžios įstaigomis, institucijos ir gautų iš ten atgalinį ryšį: „Negalima atsitverti tylos siena.
Baisu, kai žmogus, ieškodamas pagalbos, gauna telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia. Toks abejingumas atima paskutinę viltį“, – pabrėžia jis.
A. Kolpertas tiki, kad teisinės sistemos pokyčiai gali suteikti daugiau teisingumo, tačiau svarbiausia – bendravimas, pagalba ir realūs sprendimai. „Žmonės neturi likti vieni su savo problemomis. Teisinė pagalba – ne privilegija, o būtinybė“, – reziumuoja jis.
