Sumokėk – pamatysi savo vaiką
Įstatymuose pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta abiem tėvams, o išlaikymo dydis, tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nusprendus nutraukti santuoką ir pasukti skirtingais keliais, diskusijos šia tema tampa ypač aktualia problema. Dažnu atveju tėvams nepavyksta taikiai ir be didesnių konfliktų susitarti, kaip jie dalinsis pareiga rūpintis savo vaiku finansiškai.
Mediacijos centro „In Pace“ vadovė Ūla Dusevičienė pabrėžia bendratėvystės svarbą vaiko gyvenime, kad tėvai sugebėtų ir toliau išlikti lygiaverčiais vaiko gyvenime, nepaisant nesusiklosčiusių tėvų tarpusavio santykiams. Tačiau, anot mediatorės, dažnai iššūkiu tampa išlaikymo dydžio nustatymo klausimas.
Nors viešojoje erdvėje sklando „minimalaus vaiko išlaikymo dydžio“ sąvoka, iš tiesų įstatymuose nėra numatyta išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai.
„Nors viešojoje erdvėje sklando „minimalaus vaiko išlaikymo dydžio“ sąvoka, iš tiesų įstatymuose nėra numatyta išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Tėvams svarbu suprasti, kad išlaikymo dydžio nustatymas vadovaujasi kur kas realesniais, konkrečiam vaikui pritaikytais individualiais kriterijais. Būtina užtikrinti ne tik bazinius vaikų poreikius, tokius kaip: maistas, būstas, higiena, bet pagalvoti kaip abu tėvai gali prisidėti ir užtikrinti orų vaiko laisvalaikį, galimybę bendrauti su jo amžiaus vaikais ir artimais giminaičiais, galimybę saviraiškai, vaiko pomėgiams, lavinti jo gabumus ir talentus. Kitaip tariant – būtina susitarti dėl išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų visus vaiko poreikius, kurie būtini pilnaverčiam jo augimui ir visapusiškam vystymuisi“,- teigia Mediacijos centro vadovė.
Ūla Dusevičienė supažindina su dar vienu mitu. Neretai manipuliacijos įrankiu tampa tėvų nepagrįstas įsitikinimas, kad išlaikymo dydis priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų yra nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta ir kokia sudaroma vaiko matymosi su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama tvarka.
Painiavos čia įneša manymas, kad gyvenamos vietos nustatymas suteikia privilegijų vienam iš tėvų. Tėvai klysta manydami, kad tokiu būdu vienas iš tėvų įgyja teisę „iškeisti“ leidimą skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai matytis su vaiku į norimą išlaikymo dydį.
„Įstatymai numato, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Tai reiškia, kad mamos ar tėčio, negyvenančio kartu su vaiku, teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant negali varžyti tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atvirkščiai, pastarajam tenka pareiga užtikrinti, kad bus sudarytos tam tinkamos sąlygos ir bus užtikrinta, kad vaikas galėtų pastoviai bendrauti su skyrium gyvenančiu mama ar tėčiu. Tai nėra teisė, kurią jis gali išmainyti į tinkamą išlaikymo dydį“, – paneigia klaidingą įsitikinimą Mediacijos centro vadovė.
Misija: susitarti taikiai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėtos taikyti LR Mediacijos įstatymo nuostatos, pagal kurias šeimos ginčams spręsti galioja ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka – mediacija. Kitaip tariant, šeimos ginčo šalys, prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčo, turi pasiūlyti viena kitai tarp jų kylantį konfliktą pamėginti spręsti taikiai mediacijos būdu. Mediacijos paslaugas šeimos ginčo šalys gali gauti kreipdamosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pasirinktą mediatorių privačiai arba į nevyriausybines organizacijas, kuriose mediacijos paslaugos teikiamos finansuojant Kompleksinių paslaugų šeimai ar kitų projektų lėšomis.
Mediacija yra taikus ginčų sprendimo procesas, kuris sudaro galimybę konfliktuojantiems tėvams išsiaiškinti tikruosius vienas kito poreikius.
Mediacijos specialistė Ūla Dusevičienė teigia, kad tėvams retai pavyksta susitarti savarankiškai: „Liūdna, tačiau mūsų praktika rodo, kad nutraukiant santuoką tėvams dažnu atveju patiems savarankiškai nepavyksta taikiai ir be didesnių konfliktų susitarti dėl išlaikymo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Vaikų išlaikymas – tai abiejų tėvų pareigos rūpintis savo vaiku finansinė išraiška. Jo poreikis kyla iš vaikų poreikių, pomėgių ir būtinybės užtikrinti maksimaliai panašias finansines, socialines ir psichologines sąlygas vaikui net tėvams nusprendus pasukti skirtingais keliais.“
Nepavykus susitarti dėl vaiko išlaikymo, ginčą sprendžia teismas, kuris tampa prabangiu kovos ringu, eikvojančiu ginčo šalių lėšas, laiką ir emocinius bei psichologinius resursus. Todėl ypatingai svarbu, kad šalys kuo anksčiau iš kovos taktikos pereitų į bendradarbiavimu dėl esamos ir būsimos vaikų gerovės paremtą bendravimą. Būtent to siekiama šeimos mediacijos metu.
Mediacija yra taikus ginčų sprendimo procesas, kuris sudaro galimybę konfliktuojantiems tėvams išsiaiškinti tikruosius vienas kito poreikius, baimes, interesus ir nepasitikėjimą vienas kitu sukeliančius faktorius ir neutralaus tarpininko pagalba rasti susitarimą, kuris atliepia jų lūkesčius ir vaikų poreikius.
Centro „In Pace“ mediatorė Daiva Bliūdžiuvienė įsitikinusi, kad mediacija gali padėti konfliktuojantiems tėvams įveikti nepagrįstą kategoriškumą tariantis dėl vaiko išlaikymo klausimų: „Manipuliavimas vaiko išlaikymo klausimu ypač pastebimas atvejais, kuomet tėvai ne tik bando susitarti dėl išlaikymo dydžio, bet tuomet, jei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių jau yra susidaręs įsiskolinimas vaiko išlaikymui. Pastebiu situacijas, kad tokiais atvejais net jei vienas iš tėvų ir turi galimybę išsyk padengti įsiskolinimą, vengia tą padaryti, nes kita pusė šį faktą naudoja manipuliuodama galimybe vaikui matytis su juo. Kartais būna sunku suprasti tokį kategoriškumą, kai kartu yra garsiai deklaruojamas didelis noras bendrauti su vaiku.”
Mediacijos metu šalys siekia ilgalaikių ir tvarių, abiejų pusių interesus atliepiančių sprendimų. Todėl dažnai išlaikymo ar susidariusios išlaikymo skolos klausimas perauga į išsamų aptarimą, kaip kiekvienas iš tėvų supranta savo pareigą išlaikyti vaiką, nagrinėjami individualūs vaiko poreikiai ir siekiama atrasti balansą tarp jų ir tėvų galimybių prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Tokiu būdu, išsiaiškinus tikruosius tėvų interesus ir atliepiant vaikų poreikius, tėvai turi galimybę ne tik susitarti dėl skolos padengimo, bet iš esmės rasti abiem tinkamą santykį, kaip jie toliau dalyvaus vaiko gyvenime ir rems jį finansiškai.
