Pasirodo, vaikai, gimę recesijos metu 1980-aisiais, turėjo didesnį polinkį piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, o sulaukę paauglystės – maištauti, netgi turėti reikalų su policija. Todėl tyrėjai kelia prielaidą, kad kūdikiai, gimę per recesiją, pavyzdžiui, 2009-aisiais, gali turėti panašių polinkių.
„Žinoma, tokios socialinės problemos vaikų elgesyje gali išryškėti skirtingais būdais ir skirtingu intensyvumu, tačiau mūsų atliktos studijos patvirtina, kad ekonomikos nuosmukis turi įtakos vaikų elgesiui“, – tikina Dr. Seethalakshmi Ramanathan iš SUNY Upstate medicinos universiteto.
Mokslinis tyrimas buvo paskelbtas JAMA Psichiatry žurnale. Atliktose studijose buvo panaudoti 8 984 žmonių, gimusių tarp 1980 m. sausio 1-osios ir 1984 m. gruodžio 31-osios, kurie buvo 12–17 metų ir išgyveno kelias recesijas nuo 1980 iki 1982 m., duomenys.
Apklausiamų paauglių buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su pajamomis, lūkesčiais, vagystėmis, areštais, alkoholio, narkotikų vartojimu, ginklų naudojimu, rūkymu ir kitais dalykais. S. Ramanathan ir jo komanda pastebėjo, kad rizika būti suimtiems, vartoti narkotikus, svaigintis alkoholiu, vogti ir kitaip žalingai elgtis buvo gerokai didesnė (netgi 6–17 proc.) tiems vaikams, kurie gimė arba pirmuosius savo metus praleido tose vietovėse, kuriose buvo užfiksuotas didelis nedarbas, net jeigu šeima buvo turtinga ar dirbanti.
Kiekvienoje srityje, kur nedarbo lygis buvo mažesnis už vidutinį, šie vaikų polinkiai nebuvo tokie ryškūs: vartoti marihuaną (9 proc.), rūkyti (7 proc.), gerti alkoholį (6 proc.), įsitraukti į blogas kompanijas (9 proc.), užsiimti smulkiomis vagystėmis (6 proc.).
Kodėl? Tyrėjai šiuo klausimu nenori spekuliuoti, tačiau, pasak preliminarių jų išvadų, greičiausiai tai susiję su šeimoje patiriamu labai dideliu stresu, pavyzdžiui, kai netenkama darbo (t. y. pajamų šaltinio).
2009-aisiais atlikti tyrimai byloja, kad 14 proc. vaisingo amžiaus šeimų delsė pradėti kūdikį ekonominio nuosmukio metu. Vadinasi, tuo metu buvo mažiau planuotų nėštumų. Pastebėta, kad vaikai, gimę neplanuoti ir nelaukti, dažnai kenčia dėl silpnesnės psichinės ir fizinės sveikatos, jų santykiai su tėvais dažniau būna komplikuoti, taip pat jie gali būti labiau linkę į nusikalstamą veiklą palyginti su tais, kurie gimė laukiami ir šeimoje jautėsi saugiai.
Be to, sunkūs ekonominiai laikai verčia tėvus, kurie augina vaikus ir nedirba, skubėti grįžti atgal į darbo rinką, o tai turi įtakos mažiesiems, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau ir ilgalaikis nedarbas dažnai neigiamai paveikia psichinę sveikatą, gali sukelti depresiją, skatinti smurtą šeimoje ir piktnaudžiavimą alkoholiu. Tad tiek kovojantys dėl darbo vietos, tiek neturintys darbo gali išgyventi panašius jausmus, ir tai bet kuriuo atveju paveikia šeimos emocinę atmosferą.
Ar tai reikštų, kad vaikai, gimę apie 2009-uosius, pasmerkti tapti sunkiais paaugliais? Nebūtinai. Aišku, tokia tikimybė egzistuoja, bet tyrėjai štai ką sako: „Esame tikri, kad didelis nedarbas veikia vaikų psichiką, tačiau jokiu būdu negalime tvirtinti, kad jis yra vienintelė šių paauglių problemų priežastis. Tam įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių.“
Taip pat skaitykite:
Didžiausios vaikų amžiaus krizės
