Piniginė ir galva – koks ryšys?

Finansiniai sunkumai neabejotinai daro įtaką žmogaus emocinei sveikatai. Tyrimų duomenimis, kaip tikina psichologė E. Adomavičiūtė, finansiniai sunkumai tiesiogiai siejasi su žmonių didesniu patiriamo streso lygiu: „Finansinis stabilumas yra vienas iš pasitenkinimo gyvenimo kokybe komponentų, todėl patiriant finansinius sunkumus, prastėja pasitenkinimas bendra gyvenimo kokybe, o tai savo ruožtu daro įtaką mūsų emocinei sveikatai. Taip pat, finansinis stabilumas, didžiajai daliai žmonių prisideda ir prie bendro emocinio saugumo jausmo. Turbūt svarbu būtų atkreipti dėmesį, kad mes kiekvienas skirtingai suvokiame, kas yra finansiniai sunkumai, tačiau bet kokiu atveju juos patiriant kenčia mūsų emocinė būsena, kuri daro įtaką ir fizinei sveikatai.“

Taigi, akivaizdu, kad norėdami rūpintis net savo emocine gerove – kad patirtume mažiau streso, turėtume nenumoti ranka į taupymą. Ekspertų teigimu, mokytis taupyti gyvenime niekada nėra vėlu, gali būti, kad vieni ar kiti žmogaus įpročiai yra susiję su šeimos modeliais, asmeninėmis patirtimis ar įpročiais. Visa tai po truputį galima keisti ir spręsti, o ryžtas tą daryti greičiausiai atneš ne tik finansinį, bet ir emocinį stabilumą.

Finansinis nestabilumas veikia mūsų psichikos sveikatą įvairiomis kryptimis. Gali ir dažnai sukelia stiprų stresą, nerimavimą, pažemintą nuotaiką, o kai kuriais atvejais gali padaryti įtaką depresijos ar nerimo sutrikimų vystymuisi. Taip pat finansinis nestabilumas dažnai neigiamai veikia žmogaus vertingumo, pasitikėjimo savimi jausmus ir yra lydimas gėdos arba kaltės.

Galime paimti Covid pandemijos laikotarpį, kuris puikiai parodė, kaip finansinis nestabilumas ir neprognozuojamumas paveikė žmonių emocinę sveikatą. Netekus darbų ar stabilių pajamų šaltinių asmenims pasireiškė depresija, nerimo sutrikimai, buvo fiksuojami su tuo susiję savižudybių atvejai.

Finansinis nestabilumas veikia mūsų psichikos sveikatą įvairiomis kryptimis.

Taigi, nors gali kilti įvairiausių posakių apie tai, kad laimė ne piniguose, bet realybė tokia, kad finansinis nestabilumas ar finansinės nesėkmės gali padaryti ryškią ir neigiamą įtaką žmonių psichinės ir fizinės sveikatos gerovei.

Taupyti nėra iš ko?

Dažnai iš žmonių, gaunančių mažas pajamas, girdime argumentą, jog taupyti jie paprasčiausiai neturi iš ko. Vis dėlto, pasak E. Adomavičiūtės, tokį požiūrį kartais nulemia ir mūsų gyvenime lyg nusistovėjusios „schemos“.

„Tokie pasakymai ar nusistatymas gali parodyti mūsų įveikos mechanizmą susidūrus su tam tikrais vidiniais ir išoriniais iššūkiais. Pavyzdžiui, įsivaizduokime asmenį, kuriam nuo pat vaikystės dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų (šeimos, kultūros kurioje augo, ekonominės padėties ir t.t.) išsivystė negalėjimo ar nesugebėjimo kažko daryti jausmas, toks įsitikinimas apie save. Mes, būdami vaikais, visi išmokstame su šiais įsitikinimais kažkokiais būdais susitvarkyti, juos įveikti. Dažniausiai įveikos (elgesio) būdai pasiskirsto trimis kryptimis - pasidavimas, vengimas arba hiperkompensavimas. Užaugus, šie mechanizmai veikia mus ir toliau, tik jau gali pasireikšti sudėtingesnėse situacijose ar formose“, – aiškino psichologė.

Dažniausiai įveikos (elgesio) būdai pasiskirsto trimis kryptimis - pasidavimas, vengimas arba hiperkompensavimas.

Anot jos, vėliau gyvenime žmogus neretai minėtas įgimtas įveikos formas taiko įvairiuose sunkumuose, krizėse: „Tai išprovokuoja negebėjimo, negalėjimo jausmą ir kitus įsitikinimus, kuriuos mes galime bandyti įveikinėti pasidavimo elgesiu: „Kiti gali tvarkytis ir susitaupyti, o aš negaliu. Kiti turi iš ko taupyti, o aš ne.“

E. Adomavičiūtė atkreipė dėmesį, kad mes visi, tik skirtingais laipsniais ir pasireiškimu, turime šiuos įveikos mechanizmus, tačiau, kai jie pradeda trukdyti fizinės ir emocinės sveikatos gerovei, būtų svarbu su tuo padirbėti.

Kaip prisijaukinti taupymą?

Pirmiausiai, tikino E. Adomavičiūtė, mums labai svarbu būtų atsigręžti į save, o ne į kitus.

„Labai smalsiai patyrinėti, kažin, dėl ko aš taip elgiuosi? Kai pajaučiu negalėjimo ar tai kitus įsitikinimus, kokios man kyla mintys, įsitikinimai, emocijos ir koks tada būna mano elgesys? Taip, mes galime pamatyti savo veikimo modelius. Tuomet svarbu būtų savęs paklausti ir nuoširdžiai sau atsakyti, kokios yra tokio mano elgesio trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės (tiek teigiamos, tiek neigiamos) ir kiek man šios pasekmės tinka“, – patarė psichologė.

Mes galime pradėti domėtis bendrais patarimais ir gairėmis, nuo ko būtų galima pradėti taupyti turint tam tikrą pajamų kiekį.

Anot jos, kai atliekame šį žingsnį, pravartu būtų paklausti savęs, o kokių trumpalaikių ir svarbiausia, ilgalaikių pasekmių aš norėčiau? Pagal norimas pasekmes, aš galiu keisti ir pasirinkti savo elgesį: „Pavyzdžiui, jeigu noriu sutaupyti pinigų, bet vietoj taupymo sakau, kad neturiu iš ko, nesugebėsiu ir negaliu to padaryti. Tai toks elgesys trumpalaikėje perspektyvoje gali padėti įveikti nerimą, stresą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stresas, nerimas ir nestabilumas niekur nedingsta, o tik kraunasi toliau. Vietoje to, mes galime pradėti domėtis bendrais patarimais ir gairėmis, nuo ko būtų galima pradėti taupyti turint tam tikrą pajamų kiekį.“

Galiausiai, tęsė psichologė, mes galime prisitaikyti gaires sau individualiai pagal savo asmenines galimybes, neturime daryti taip, kaip daro kiti. Nepamirškime, jog ne mes turime save prisitempti prie teorijų ar gairių, bet teorijas ir gaires galime integruoti į savo individualų gyvenimą ir jo aplinkybes.

„Tą padaryti tikrai nėra lengva, mūsų smegenys yra linkusios įsipatoginti ir veikti iš automatizmų, vengti to, kas nemalonu, vietoje to siekti to, kas yra malonu. Tačiau savo elgesio keitimas, kuris atneša mums daugiau teigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių, gali ne tik atnešti finansinio stabilumo, tačiau ir sumažinti nuolatinį stresą, nerimavimą, pastiprinti pasitikėjimą savimi, pagerinti mūsų ir šeimos gyvenimo kokybę. Sutikime, kad taupymas tikrai gali sumažinti nerimą apie tai, o kas bus atėjus dienai X? Šis nerimas būdingas didžiajai daliai žmonių“, – kalbėjo A. Adomavičiūtė.

Vienas svarbus žingsnis

Kalbėdama apie patarimus, kurių galėtų laikytis norintieji vis tik pradėti didinti savo finansinį raštingumą, pirmiausiai psichologė patarė išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus.

„Tuomet nusistatyti, kokią pinigų sumą atsidėsime, kai gausime atlyginimą. Tą pinigų sumą nieko nelaukiant svarbu atsidėti iš karto, kai tik gauname atlyginimą. Šai dienai mes turime tikrai daug atsidėjimo galimybių, t.y. internetinėje bankininkystėje susikuriant taupyklę ar investuoti ir pan. Kur atsidėsime, sprendžiame individualiai. Svarbiausia sau nusistatyti, kad toje taupyklėje esantys pinigai yra nejudinami, kol nepasiektas ilgalaikis tikslas“, – patarė E. Adomavičiūtė.

Finansinė pagalvė – emocinė ramybė?

Apie finansinės pagalvės svarbą kiekvienam asmeniui finansų specialistai kalba dažnai – tai padeda suvaldyti krizines situacijas, išvengti didelių finansinių bangavimų ir su jais susijusio streso. Finansinė pagalvė, priduria E. Adomavičiūtė, tam tikra prasme kuria saugumo, stabilumo jausmą visai šeimai.

ERGO gyvybės draudimo pardavimo vadovė Renata Kaminskė antrina psichologei, kad finansinė pagalvė labai svarbi, kalbant apie kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę ir emocinę sveikatą: „Santaupų neturėjimas iš tiesų yra didžiulis stresą ir nerimą keliantis veiksnys. Taupyti, kai pajamos labai mažos, tikrai didžiulis iššūkis. Tačiau neradus būdų to padaryti, įstringame tarsi užburtame rate, iš kurio, atrodo, neįmanoma ištrūkti. Visgi galime pasidžiaugti, kad žmonės atranda galimybių ir kasmet taupančių dalis didėja“.