Dvi alternatyvos
Pirmąja alternatyva siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueis 24 mėnesiai (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybės). Iš jų 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis, o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Jeigu tėtis nenori pasinaudoti būtinaisiais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių, kurių metu mokama vaiko priežiūros išmoka. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per būtinuosius 2 mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama jam, o mama arba grįžtų dirbti, arba galėtų likti vaiko priežiūros atostogose, bet be išmokos – tokia galimybė paliekama tam atvejui, jeigu vaikas vis dar būtų maitinamas natūraliai.
Antrąja alternatyva siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueis 18 mėnesių (be skirtingo išmokos gavimo laikotarpio pasirinkimo galimybės). Iš jų 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis, o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Jeigu tėtis nenori pasinaudoti būtinaisiais mėnesiais vaikui prižiūrėti, galioja ta pati tvarka, kaip ir pirmu atveju, t. y. vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėtų dviem mėnesiais – iki 16 mėnesių.
Vyrai, pasirinkę antrus vaiko priežiūros atostogų metus, dažnai vis tiek dirba, o vaikus prižiūri auklės, seneliai arba ta pati mama.
Tėčiai išeina vaiko priežiūros atostogų, bet dirba
Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė Sonata Vyšniauskienė, šiuo metu kaip tik rašanti disertaciją apie vyrų ir moterų pasirinkimus vaiko priežiūros atostogų klausimu, teigė, kad 2009 m. vaiko priežiūros atostogas rinkosi apie 3 tūkst. vyrų ir apie 42 tūkst. moterų. 2019 m. vyrų padaugėjo iki 9 tūkst., tačiau didžiulis skirtumas visgi išlieka.
Be to, vyrai, pasirinkę antrus vaiko priežiūros atostogų metus, dažnai vis tiek dirba, juolab kad įstatymai tokią galimybę leidžia, o vaikus prižiūri auklės, seneliai arba ta pati mama.
„Situacija mūsų visuomenėje vis dar yra gana tradicinė, todėl reikalinga aktyvi diskusija šiuo klausimu. Kol kas sunku pasakyti, koks vaiko priežiūros atostogų variantas Lietuvai yra geriausias, ir negalėčiau vienareikšmiai teigti, kad turėtume perimti Švedijos, Islandijos ar kitų lyčių lygybės srityje pažangių šalių modelį.
Visgi manau, kad siūlomas nepertraukiamų dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpis tėčiams yra labai sveikintinas.
Kitų šalių patirtis jau seniai parodė, kad tiek moterys, tiek vyrai gali lygiaverčiai pasirūpinti vaikais, tėtis, kaip ir mama, gali išmokti prižiūrėti vaiką ir užmegzti su juo ryšį. Šis klausimas tikrai neturėtų kelti neigiamo atsako.
Mes visi pirmiausiai esame žmonės. Aišku, tam tikras prigimtinis polinkis linkti prie vienokių ar kitokių darbų gali būti, tačiau abi lytys tikrai gali dalintis ir vaiko priežiūra, ir buitimi. Galbūt net ir vaikus reikėtų auklėti kitaip, kad nebūtų taip surūšiuojama ir sudedama į stalčiukus: tai yra moters sfera, o tai – vyro“, – svarstė doktorantė.
Ar mums priimtinas Švedijos modelis?
Švedijoje vaiko priežiūros atostogos trunka 16 mėnesių. Po 90 dienų, t. y. po tris mėnesius, skiriama kiekvienam iš tėvų, likusį laiką jie gali dalintis savo nuožiūra. Šiam modeliui artimiausias yra siūlymas Lietuvoje suteikti tėvams 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Sociologės manymu, jį priėmus išmokų suma, kurią dabar vaiką prižiūrintis asmuo gauna per dvejus metus, sumažėtų nežymiai, o moteris iš darbo rinkos iškristų trumpesniam laikotarpiui.
Mokslininkės darytas tyrimas parodė, kad jeigu moteris labai ilgam iškrenta iš darbo rinkos, ypač jeigu paeiliui gimdo du vaikus, sugrįžti jai iš tiesų yra sudėtinga: per tą laiką labai pasikeičia įmonė, kolektyvas, gal net darbo pobūdis.
Kitų šalių patirtis jau seniai parodė, kad tėtis, kaip ir mama, gali išmokti prižiūrėti vaiką ir užmegzti su juo ryšį.
„Būtų sveikintina, jeigu, pavyzdžiui, 15 ar 16 mėnesių vaiką prižiūrėtų mama, o paskutinius du ar tris – tėtis. Arba mama pasirinktų 12 mėnesių, tuomet du ar tris mėnesius pasiimtų tėtis, o likusius jie dalintųsi. Galbūt jie dirbtų nuotoliniu būdu, ne visą darbo dieną, galimi įvairūs variantai. Tačiau kad modelis iš tiesų veiktų, įvairių sričių specialistai turėtų susėsti ir viską labai gerai sudėlioti. Ne mažiau svarbus ir darbdavių požiūris.
Taip pat būtina užtikrinti ikimokyklinių paslaugų tinklą, kad būtų ne tik darželių, bet ir tam tikri kambariai darbovietėse, dienos centrai, kuriuose vaikus būtų galima palikti kelioms valandoms, kitos alternatyvos, ne tik skatinančios tėvus dalintis vaiko priežiūra, bet ir padedančios jiems tai daryti.
Taigi reikia įgyvendinti daug kompleksinių priemonių. Skandinavijoje labai gerai išvystytas ikimokyklinis sektorius ir gana didelės išmokos. Šiose šalyse tikrai didelė dalis vyrų renkasi vaiko priežiūros atostogas net ir ilgesnes nei tris mėnesius. Ir ten nėra tokių įstatymo spragų, kad šiuo laikotarpiu vyrai turėtų galimybę dirbti. Jų turėtų nelikti ir pas mus“, – įsitikinusi S.Vyšniauskienė.
Kodėl reikia priverstinio reglamentavimo
Beje, Skandinavijos šalyse ir Islandijoje, kurioje šis modelis galioja jau beveik 20 metų, kai buvo pradėta jį įgyvendinti, taip pat kilo didžiulis sujudimas – esą kaip dabar reikės gyventi ir kam to reikia? Ir tai natūralu: kai diegiama kokia nors naujovė, visuomenė paprastai iš karto priešinasi, bet vėliau žmonės prisitaiko ir net pamato, kad tai visai gerai.
Paklausta, kaip vertinanti, kad vyrai turės rinktis vaiko priežiūros atostogas privalomai, pašnekovė tikino, kad įstatyminė prievolė duoda greičiausią efektą, bet šalia turėtų būti vykdoma edukacija, kodėl tai naudinga tiek moterims, tiek vyrams.
Viena vertus, moterys ir vyrai turėtų panašesnes sąlygas darbo rinkoje, nes moterys galėtų į ją grįžti anksčiau. Kita vertus, po truputį keistųsi ir visuomenės požiūris šiuo klausimu. Juk ir dabar yra vyrų, kurie norėtų išeiti ilgesnėms vaiko priežiūros atostogoms, bet juos stabdo bendras visuomenės požiūris, kad prižiūrėti vaikus esą nevyriškas darbas.
„Visgi gyvename 21-ame amžiuje ir turime suprasti, kad vaiko priežiūra – abiejų tėvų darbas. Ir tai susiję ne tik su darbo rinka. Aš manau, kad du nepertraukiami mėnesiai svarbūs ir tuo, kad tėtis kitaip pamato, kaip vyksta vaiko priežiūra, užsimezga visai kitas jo ryšys su vaiku. Kaip sakė viena ekspertė, kuo ilgiau vyras pabūna vaiko priežiūros atostogose, tuo stipriau tai paveikia jo mentalitetą, požiūrį ir tolimesnę elgseną. Taigi kinta požiūris į tai, kas yra tėvystė“, – apibendrino sociologė.
Vaiko priežiūros atostogas turėję vyrai gyvena ilgiau
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad nei vienas, nei kitas siūlomas modelis nėra geras, o didžiausia jų problema, kad per vaiko priežiūros atostogas vyrams paliekama teisė dirbti.
„Tai visiškai iškreipia pirminę ES direktyvos idėją teisinėmis priemonėmis paskatinti vyrus būti pagrindiniais vaiko globėjais ir įsijausti į šį vaidmenį. Galvos gal neduosiu nukirsti, bet vieną pirštą tikrai galiu – formaliai tėčiai paims atostogas, bet dirbs, o mamos liks namuose prižiūrėti vaikus be jokios išmokos.
Pasižiūrėjus į platesnį foną, kad ir į smurto situaciją artimoje aplinkoje, ką reiškia likti moteriai du mėnesius be jokių išmokų? Taigi, užuot padidinus moterų autonomijos galimybę ir paskatinus vyrus prisiliesti prie aktyvios tėvystės, visiškai diskredituojama pirminė idėja.
O šios atostogos yra labai svarbios. Austrai, bandydami išsiaiškinti, kokios priemonės paveikia vyrų mentalitetą, kad jie vėliau įsitraukia į vaikų auginimą, nustatė, kad iš esmės nesvarbu, dėl kokių priežasčių vyras paima vaiko priežiūros atostogas – ar jis darbo neteko, ar daro pauzę karjeroje, ar žmona susirgo, tačiau labai svarbu, kiek laiko jose išbūna.
Kuo tas laikas ilgesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks mentalinis lūžis, ir vyras iš tiesų prisiims aktyvaus globėjo vaidmenį. Du mėnesiai – labai trumpas laikas, kad toks mentalinis lūžis įvyktų. Direktyvoje iš pradžių buvo siūlomi keturi mėnesiai, dabar turime du ir tuos pačius norime sugadinti“, – svarstė lyčių ekspertė.
Pasak jos, Skandinavijos šalyse, kuriose apskritai atostogos buvo padalintos į tris dalis, iš kurių viena teko vyrui, kita – moteriai, o trečia buvo dalinamasi, atsirado labai daug vyrų, vienu metu esančių vaiko priežiūros atostogose, ir tai tapo neatsiejama vyrų kultūros dalimi.
Visa tai paskatino ilgalaikius svarius pokyčius, kurie liečia tiek vaiko gerovę, nes tėvas įsitraukęs į jo gyvenimą; tiek moters gerovę, nes ji gali kurti savo ekonominę autonomiją, nebūti visiškai pririšta prie namų; tiek vyrų gerovę.
Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyrai, kurie yra buvę vaiko priežiūros atostogose, gyvena vidutiniškai ilgiau negu nebuvę. Taip yra todėl, kad visuomenės nariai, kuriems deleguota rūpintis kitais žmonėmis, pradeda labiau rūpintis savo sveikata. Taigi reiškinys, kurį matome Lietuvoje, kad sveikata labiau rūpinasi moterys, M.Jankauskitės teigimu, susijęs ne su lytimi, o su socialine funkcija.
Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyrai, kurie yra buvę vaiko priežiūros atostogose, gyvena vidutiniškai ilgiau.
Aktyvi tėvystė teigiamai veikia visą visuomenę
„Kai vyras pradeda rūpintis vaiku, į vyriškumo sampratą įsileidžiama rūpestingumo nuostata, kad rūpintis nėra nevyriška. Ir palaipsniui rūpinimosi konceptas išsiplečia – tu rūpiniesi ne tik vaiku, bet ir partneriu, kolega, gamta ir pan., o tai labai pozityviai veikia visą visuomenę.
Dabar Lietuvoje vyriškumas suvokiamas kaip konkurencija, tačiau mes matome, kuo baigiasi konkuravimo mentalitetas – apie ekologines grėsmes kalbame vien dėl to, kad pasaulyje vyrauja tarpusavio konkurencija.
Net koronaviruso pandemija parodė, kad valstybėse, kuriose buvo labai išreikštas vyriškas valdymas ir buvo pasakyta, kad reikia gelbėti verslą, buvo daugiau susirgimų ir mirčių. O visuomenėse, kuriose į pirmą vietą buvo iškeltas socialinis aspektas, dažniausiai tai moterų vadovaujamos valstybės, su koronaviruso krize susidorota žymiai geriau“, – teigė pašnekovė.
Tiems, kurie sako, kad tokiais siūlymais kišamasi į šeimos reikalus, M.Jankauskaitė atkerta: vis dar piktinamasi, jeigu moteris materialinę naudą iškelia aukščiau savo vaikų, bet kai vyrai, netgi tie, kurie išeina vaiko priežiūros atostogų, prisipažįsta, kad tai padarė dėl to, kad šeimai labiau apsimokėjo finansiškai, o ne dėl to, kad norėjo pabūti su vaiku, yra normalu.
„Taigi noriu paklausti vyrų – ar jums taip nerūpi jūsų vaikai, kad negalite jiems skirti tų dviejų mėnesių? Čia įvyks pasaulio pabaiga? Yra kalnai literatūros, kalnai tyrimų, kurie rodo, kad aktyvus tėvo dalyvavimas labai svarbus tiek kognityvinei, tiek emocinei vaiko raidai, tiek tolimesnei jos sėkmei gyvenime.
Vien pinigais tėvo vaidmuo negali apsiriboti. Tačiau kai darbdaviams reikia vyrus išleisti į kariuomenę, niekas nekelia jokių vėjų, o dėl vaiko priežiūros atostogų prasideda visokios aistros“, – pabrėžė pašnekovė.
