Teismo sprendimu iš tėvo yra priteistas išlaikymas mano nepilnamečiui vaikui, taip pat vaikams kitų moterų, perduota vykdyti priverstinai antstoliui. Tėvas 11 metų neteikia išlaikymo, oficialiai uždirba tik 90 Eur, visos banko sąskaitos užblokuotos, tačiau kitas pajamas slepia, galimai dirba nelegaliai, nes nuolat Facebook‘e talpina nuotraukas ir skelbiasi apie prabangias pramogas, keliones ir kt. Norėjau paklausti, ar yra įstatymas, atleidžiantis jį nuo atsakomybės išlaikyti vaiką? Ar jis neturėtų būti baudžiamas? Ar laukti, kol Dievas nubaus vaiko tėvą?
Skaitytoja D.V.
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Jūratė Šlitė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o pagal 39 straipsnį nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
Pažymėtina, jog pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o jeigu tėvai (ar vienas jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį; išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyriumi, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).
Taigi, iki vaiko pilnametystės tėvų pareiga išlaikyti vaiką niekur nedingsta, o atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką numato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis, numatantis, kad tokia atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma:
- „Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Įstatymo sąvoka „vengė pareigos pagal teismo sprendimą“ remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso komentaru yra aiškinama taip, kad asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo visiškai ar iš dalies, tiesiogiai atsisako vykdyti teismo sprendimą arba vykdo nepakankamai, kiek nustatė teismas.
Paminėtina, jog asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo teikimo formos. Vengimu, baudžiamu baudžiamąja tvarka, laikomas toks elgesys, jei asmuo turi turto ar lėšų, tačiau tyčia neteikia išlaikymo vaikui, tyčia nedirba ar dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas, jas iššvaisto, panaudoja kitur nevykdydamas teismo sprendimo.
Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.).
Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti.
Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).
Paminėtina ir tai, kad atsakomybei kilti neturi reikšmės, ar mokama tik dalis išlaikymo, ar nemokama apskritai; be kita ko, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal minėtą straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso komentaru, reikšmės neturi ir išlaikomų vaikų skaičius.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje formuojame praktikoje (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016) pasisakė, kad tokios priežastys kaip sunki asmens finansinė padėtis, jokio turto neturėjimas, pašalpų negavimas, dėl sveikatos būklės negalėjimas dirbti fizinio krūvio reikalaujančių darbų, nepavykimo įsidarbinti – nelaikytinos pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos.
Be to, teismas pasisakė, kad asmuo, iš kurio priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turi pareigą imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais.
Kartu, pažymėtina ir tai, jog remiantis naujausia formuojama teismų praktika, asmenims, vengiantiems išlaikyti vaikus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį patraukus baudžiamojon atsakomybėn, dažnai taikytinos tokios bausmės kaip laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kas lemia, kad asmuo ne tik yra nubaudžiamas už įstatymu numatytos pareigos nevykdymą, tačiau ir įpareigojamas imtis priemonių, siekiant užtikrinti vaikui išlaikymo mokėjimą.
Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016)
Pažymėtina tai, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).
Iš Jūsų nurodytos situacijos matyti, kad vaiko tėvas ilgą laiką sistemingai, galimai piktybiškai, vengia teikti išlaikymą vaikui, jo veiksmai objektyviai galimai atitinka baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygas, dėl ko Jūs, kaip vaiko motina, galite kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policijos įstaigą, prokuratūrą), pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pridedant teismo sprendimą, kurio pagrindu nustatyta pareiga išlaikyti vaiką bei kitus turimus duomenis (įrodymus), kurie patvirtina apie sąmoningą šios pareigos nevykdymą.
Tai padaryti galite tiek nuvykus į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tiek paštu, tiek internetu (pvz. https://www.epolicija.lt/). Jums pateikus pareiškimą, ikiteisminio tyrimo institucijos ištirs Jūsų nurodytas aplinkybes bei, nustačius nusikalstamos veikos požymius patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, imsis įstatyme numatytų priemonių dėl tėvo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Daugiau skyriaus „Teisininkas atsako“ konsultacijų aktualiais klausimais rasite ČIA.
