Klausimas
Ar naujame darbo kodekse nėra numatyti laisvadieniai („mamadieniai“) vienišoms mamoms, auginančioms nepilnametį vaiką?
15min GYVENIMAS skaitytoja
Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėjas Mažvydas Gerdvila.
Manytina, kad šiuo atveju yra svarbu išaiškinti sampratą „vienas augina vaikus“. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. A2-20), šiuo metu galiojatį Darbo kodeksą, galima teigti, kad darbuotojai, vieni auginantys vaikus, yra tie, kurie kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, ir kt.).
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką, todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, ar asmuo vienas augina vaiką, būtina analizuoti ir aiškinti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam konkrečios situacijos aiškinimui neturi lemiamos reikšmės nei teisės aktų kitam vaiko tėvui nustatytos pareigos, nei tai, ar kitas vaiko tėvas tinkamai vykdo šias pareigas. Vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku.
Pažymėtina, kad atskirai nuo vaiko gyvenančio, tėvo pareigų dalyvauti auklėjant ir išlaikant vaiką vykdymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis (atskirai gyvenantis vienas iš vaiko tėvų) augina savo vaiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-531/2010).
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi įstatymas garantuoja papildomą laisvą dieną tėvams auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienas per mėnesį. Analizuojant Darbo kodekso nuostatas galima spręsti, kad tiek galiojęs Darbo kodeksas, tiek naujasis Darbo kodeksas, negarantuoja papildomos laisvos dienos darbuotojui, kuris vienas augina vaiką. Tačiau nepaisant to, darbo sutarties šalims nėra draudžiama susitarti dėl papildomų laisvų dienų darbo ar kolektyvinėse sutartyse (Darbo kodekso 138 straipsnio 5 dalis).
Nors įstatymo leidėjas nenumatė galimybės, kad darbuotojams vieniems auginantiems vaiką priklausytų papildomos laisvos dienos, vadovaujantis Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalimi darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną.
Svarbu paminėti, kad suteikiant pusę darbo dienos darbuotojui turi būti mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalį darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Be to, įstatymas garantuoja kitas privilegijas darbuotojams vieniems auginantiems vaikus, kaip pvz. pirmenybė nustatant darbuotojų kasmetinių atostogų eiliškumą; pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti atleidžiant dalį tą pačią darbo funkciją atliekančių darbuotojų ir kt.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
