Siekiant didinti gimstamumą, vyriausybė Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos projekte numato skatinti darbdavius taikyti lanksčias darbo formas, vaikų priežiūros paslaugas darbovietėse, taip pat skatinti tėvus dažniau dalytis vaiko priežiūros atostogomis.
Laiške LRT.lt vyriausybės atstovai rašo, kad strategijos projekte numatomos strateginės veiklos kryptys, o konkrečios priemonės šioms kryptims įgyvendinti bus numatytos rengiamame strategijos įgyvendinimo veiksmų plane.
„Jau turime parengę šio plano pirminę versiją, kuri šiuo metu yra pateikta plačiajai visuomenei, siekiant gauti jos nuomonę bei papildomus pasiūlymus“, – rašoma laiške.
Rengs rekomendacijas darbdaviams ir darbuotojams
Pasak vyriausybės atstovų, siekiant sudaryti geresnes sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, bus remiamasi kitų šalių pavyzdžiais ir rekomenduojama darbdaviams bei darbuotojams tais pavyzdžiais sekti.
„Planuojama parengti rekomendacijas darbdaviams bei darbuotojams dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, jas pateikti specialioje tam tikslui sukurtoje interneto svetainėje. Svetainėje taip pat būtų skelbiami gerosios praktikos, derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiai. Tokiu būdu darbdaviai ir darbuotojai būtų supažindinami su mechanizmais ir priemonėmis, padedančiomis suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą, ir taip sukurti palankią šeimai aplinką darbovietėse.
Prie vaikų priežiūros paslaugų darbovietėse skatinimo svariai prisidėtų vaikų priežiūros zonų įrengimas ir plėtra darbovietėse. Siekiant sudaryti galimybes tėvams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, prie vaikų priežiūros paslaugų plėtros taip pat prisidėtų galimybė visiems mokyklinio amžiaus vaikams laisvą po pamokų laiką praleisti vaikų dienos centre arba visos dienos mokykloje“, – teigiama vyriausybės atsakyme LRT.lt.
Vyriausybė pastebi, kad darbdaviai, suteikiantys tėvams papildomų galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, yra patrauklesni darbuotojams. Anot vyriausybės atstovų, padedant darbuotojams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, neturėtų didėti įmonių mokestinė našta, įmonėse ir įstaigose kuriamos vaikų priežiūros paslaugos turėtų būti lengvai administruojamos.
Dažnesnis vaiko priežiūros atostogų dalijimasis tarp tėvų, vyriausybės manymu, taip pat galėtų lemti didesnį gimstamumą, o tėvai dalytis tėvystės atostogomis bus skatinami informacinėmis priemonėmis.
„Dabar veikianti sistema leidžia tėvams pasirinkti, kuris iš jų naudosis vaiko priežiūros atostogomis, o tėvai noriai tai daro – apie 25 proc. besinaudojančių vaiko priežiūros atostogomis yra tėčiai. Pastebėtina, kad ši dalis palaipsniui didėja, todėl svarbu šias tendencijas išlaikyti ir ateityje.
Paskatinti tėvus naudotis vaiko priežiūros atostogomis galima būtų tiek informacinėmis priemonėmis, prisidedančios prie teigiamo tėčio vaidmens prižiūrint vaikus formavimo, tiek ir teisės aktuose numatomomis paskatomis“, – rašoma vyriausybės laiške.
Tėvai rinktųsi finansines paskatas
Visuomenininkas A.Murauskas sako, kad kur kas veiksmingiau gimstamumą skatintų ne mamos pakeitimas tėčiu tėvystės atostogų metu, o finansinės paskatos per mokesčių lengvatas.
„Man atrodo, kad šios priemonės yra skambūs deklaratyvūs žodžiai, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su gimstamumo didinimu. Tai, kad tėčiai bus skatinami dažniau išeiti tėvystės atostogų, vargiai gali didinti gimstamumą. Čia galima kalbėti apie pilnavertiškesnį vaikų auklėjimą, mamos neiškritimą iš darbo rinkos, tačiau mamos ištraukimas iš šeimos gali tapti atvirkščiai proporcingas gimstamumo mažėjimui. Manyčiau, kad efektyviau skatinti gimstamumą būtų ne tėčiams pakeičiant mamas, o, išlaikant mamas su vaiku, surasti galimybių tėčiams papildomai prisidėti prie vaiko ugdymo namuose“, – sako A.Murauskas.
Pasak pašnekovo, pirmiausia reikia stengtis, kad šeima būtų stipresnė, turėtų daugiau laiko, kurį galėtų leisti kartu, o tam neretai viena iš kliūčių yra finansai.
„Jei valstybė mąsto apie pagalbą šeimai ir finansine prasme, reikėtų ne išdalinti po 30 eurų, o didinti mokesčių lengvatas su kiekvienu vaiku, taip skatinant gimstamumą. 30 eurų turėtų būti mažiausia, ką gauna šeima, o GPM turėtų mažėti proporcingai su kiekvienu vaiku. Tai būtų kur kas didesnė pagalba, nes dabar kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau mokesčių sumokama ir mažiau lieka šeimai“, – kalba A.Murauskas.
GPM mažinimas gali reikšmingai pagelbėti
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis sako, kad vyriausybės siūlymai nėra dviračio išradinėjimas – bandoma sekti sėkmingu skandinavų pavyzdžiu.
„Švedija yra išgarsėjusi savo tėvystės atostogų modeliu, kuomet maksimaliu atostogų laikotarpiu šeimos gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei jomis dalijasi abu tėvai. Tai – labai sėkmingas modelis, nes jis skatina abu šeimos narius prisidėti prie vaikų ugdymo, o jų sąlygos darbo rinkoje suvienodėja. Manau, toks modelis galėtų padėti ir Lietuvoje“, – pažymi N.Mačiulis.
A.Murausko idėją dėl GPM lengvatos ekonomistas vadina labai logiška bei pažymi, kad panaši sistema iki šių metų Lietuvoje jau egzistavo.
„Iki šių metų iš dalies ir turėjome tokią sistemą – egzistavo papildomas neapmokestinamas pajamų dydis, kuris buvo taikomas kiekvienam vaikui. Tiesa, Lietuvoje tai buvo labai simbolinis dydis, daugeliui nesuteikęs apčiuopiamo pokyčio. Tačiau jei tai būtų daug pastebimesni pokyčiai, pavyzdžiui, su kiekvienu vaiku GMP tarifas mažėtų 5 proc., tai galėtų turėti reikšmingos įtakos skatinant gimstamumą.
Aišku, čia atsirastų kritikos, kad didžiausią naudą gautų tie asmenys, kurie gauna didžiausias pajamas. Tačiau jei tikslas yra skatinti gimstamumą, ir tai daryti tose šeimose, kurios gali užtikrinti geriausias sąlygas vaikams, turbūt tokia priemonė pasiteisintų. Kitų valstybių patirtis taip pat rodo, kad tokios priemonės pasiteisina“, – teigia N.Mačiulis.
Ekonomistas sako, kad nors nutarus suteikti tokias mokesčių lengvatas tėvams, auginantiems vaikus, iškiltų papildomo finansavimo problema, ji nebūtų didelė, jei būtų nutarta daugiau paskatinti antrą ar trečią vaiką auginančioms šeimoms.
