Svarbiausia jų – ar tikrai tokios programėlės nedaro neigiamos įtakos šeimos santykiams.
Programėlė padeda tėvams būti ramiems dėl to, kur yra jų vaikai
Elaine Spector nekantravo sužinoti, ar jos sūnus saugiai grįžo į bendrabutį Teksase po neseniai įvykusio apsilankymo tėvų namuose. Tačiau užuot lūkuriavusi, kol jis paskambins ar parašys žinutę, Baltimorėje gyvenanti mama toliau tęsė savo dienos veiklas ir laukė raminančio pranešimo iš savo telefono, rašoma BBC.
Taip yra todėl, kad, kaip ir 32 mln. žmonių visame pasaulyje, E.Spector su šeima savo telefonuose yra įdiegę programėlę „Life360“. Ji nuolat stebi trijų vaikų buvimo vietą, o programėlė praneša mamai, kada šie keliauja, kada laiką leidžia saugiai namie, arba yra kažkur, kur neturėtų būti.
„Nuėjo į mokyklą – ding, grįžo namo – ding, – apie programėlės pranešimus kalba E.Spector. – Tai būdas mums, kaip šeimai, žinoti, kur visi yra.“
Šeima šia programėle naudojasi jau kelerius metus, tačiau E.Spector pripažįsta, kad jaunesnieji vaikai kartais išjungia savo buvimo vietos nustatymą, o vyresnysis sūnus visada į programėlę žiūri ramiai. Vis dėlto nors dabar jam 18 metų ir jis gyvena kitoje šalies pusėje, mama prisipažįsta, kad mintis apie programėlės pašalinimą verčia jausti nerimą.
Nuėjo į mokyklą – ding, grįžo namo – ding. Tai būdas mums, kaip šeimai, žinoti, kur visi yra.
„Jau kurį laiką naudojame programėlę ir dalis manęs vis abejoja, ar verta visiškai ją išjungti, – sako E.Spector. – Man patinka žinoti, kad vaikai saugūs, o kartu nereikia jų varginti klausimais.“
Per pastarąjį dešimtmetį tokios stebėjimo programėlės labai išpopuliarėjo. Tėvų instinktas apsaugoti savo vaikus yra natūralus, tačiau dėmesys programėlėms auga kartu dėl to, nes daugelis tėvų jaučia, kad pasaulis tampa vis pavojingesnis.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tėvai, norintys naudoti programėles, turėtų gerai apgalvoti, kaip tą darys ir kaip apie tai kalbėsis su savo vaikais.
Be to, programėlės kaupia vis daugiau informacijos, todėl kyla klausimų dėl asmens duomenų apsaugos. O vaikai, užaugę stebimi programėlių ir dabar sulaukę pilnametystės, kelia tėvams keblumų – kada yra tinkamas metas jas išjungti?
Siūlo nustatyti geografines ribas, stebėti važiavimo greitį ir sekti žinutes
Nors programėlė „Life360“ dominuoja šeimos stebėjimo rinkoje, yra daugybė kitos programinės įrangos, siūlančios tėvams įvairaus lygio sekimą.
Ghislaine Bombusa, bendrovės „Internet Matters“, konsultuojančios tėvus interneto saugumo klausimais, skaitmeninio skyriaus vadovė, sako, kad yra dviejų tipų stebėjimo galimybės. Pasirinkimas priklauso nuo auklėjimo būdo – kaip atidžiai norite stebėti savo vaiką.
Paprasčiausias būdas – vietos nustatymo programėlės, kurios įdiegtos telefonuose. Pavyzdžiui, „iOS“ įrenginiuose gali būti „Find My Friends“, o „Android“ – „Google Family“. Taip pat yra trečiųjų šalių programėlių, leidžiančių naudotojams iš prijungtų telefonų rinkti neribotą duomenų spektrą.
Pagrindinė tokių programėlių funkcija – geografinis nustatymas, kuris, telefonui kirtus tam tikros teritorijos ribas, atsiunčia įspėjimą. Tėvams, kurių vaikai turi vairuotojo pažymėjimą, taip pat siūloma greičio stebėjimo ir avarijų nustatymo funkcija, kuri, anot E.Spector, yra ypatingai naudinga.
Be to, tokia programėlė kaip „Find My Kids“ leidžia tėvams nuotoliniu būdu įjungti vaiko telefono mikrofoną ir net įrašyti garsą, o „TeenSafe“ turi slaptą režimą, kuris reiškia, kad vaikai niekada nesužinos, jog tėvai juos seka.
„Be fizinio stebėjimo, programėlėse taip pat galima sekti, kiek pinigų vaikai išleidžia, kaip ir kada naudojasi žaidimų konsolėmis“, – teigia G.Bombusa.
Programėlėse taip pat galima sekti, kiek pinigų vaikai išleidžia
Pavyzdžiui, programėlė „OurPact“ leidžia tėvams matyti vaiko bendravimo internete ekrano nuotraukas, o „Bark“ skenuoja žinutes, kad įspėtų tėvus apie tai, kas galėtų kelti susirūpinimą.
G.Bombusos nuomone, tokių programėlių plitimas ir investicijos į jas neabejotinai rodo didelę paklausą. Vienoje prieš dvejus metus Jungtinėje Karalystėje atliktoje apklausoje nustatyta, kad 40 proc. tėvų bei globėjų kasdien naudoja kokią nors GPS sekimo programą.
Specialistų teigimu, svarbu paminėti, kad kartu programėlės yra didelis verslas. Kaip rašoma BBC, vien „Life360“ vertinama daugiau nei 1 mlrd. dolerių, o jos veikla vykdoma daugiau nei 140 šalių. Nors dauguma programėlių yra nemokamos, didžioji dalis jų siūlo galimybę pereiti prie mokamų paskyrų, kad būtų galima naudotis papildomomis funkcijomis.
Programėlės kaupia gausybę asmens duomenų
Pastaruoju metu buvimo vietos sekimo programėlės reklamuojamos kaip būtinos vaikų auklėjimo priemonės pavojų kupiname pasaulyje. Tikinama, kad tėvams žinant, kur yra jų vaikas, jis bus saugesnis, o kartu vengs rizikingo elgesio žinodamas, jog yra stebimas.
Pasirodo, yra buvę atvejų, kai tėvai, naudodamiesi programėlėmis, rado į avariją patekusius ar net pagrobtus paauglius.
Vis dėlto Londono Žiniasklaidos ir komunikacijos katedros profesorė Sonia Livingstone mano, kad nėra jokių įrodymų, jog programėlės užtikrina didesnį vaikų saugumą.
Kaip vaikų skaitmeninių teisių ir saugumo ekspertė, S.Livingstone mano, kad platus sekimo programėlių diegimas yra suprantamas atsakas į nuolatines antraštes, nuolat kalbančias apie siaubingus pavojus vaikams. Tačiau iš tiesų ilgalaikėje perspektyvoje tokios programėlės gali turėti žalingų pasekmių tėvų ir vaikų santykiams.
Anot S.Livingstone, programėlių kūrėjai įsitikinę, kad jų naudojimas iliustruoja tėvų meilę savo vaikams, bet iš tikrųjų svarbiausia, jog šeimos nariai mokėtų pasitikėti vieni kitais. Vis dėlto programėlė, kuri leidžia žinoti, kuo vaikas užsiima, ypatingai be jo žinios, gali smarkiai pakirsti šį pasitikėjimą.
„Be teisės būti saugiam, vaikai taip pat turi teisę į privatumą, ypač vyresniame amžiuje“, – sako S.Livingstone.
Programėlė, kuri leidžia žinoti, kuo vaikas užsiima, ypatingai be jo žinios, gali smarkiai pakirsti pasitikėjimą
Nereikia toli ieškoti paauglių, kurie mano, kad jų tėvai pažeidžia šias teises. Yra nemažai istorijų apie jaunus žmones, besijaučiančius suvaržytais dėl tėvų vykdomo nuolatinio stebėjimo.
„Mama pamatė, kad mano buvimo vieta programėlėje išjungta, todėl pagrasino atimti telefoną ir pasakė, jog daugiau negalėsiu vairuoti automobilio. Ar minėjau, kad man 20 metų?“, – rašoma „Insane Parents“ forume.
S.Livingstone teigimu, yra reali rizika, kad toks tėvų elgesys ir nuolatinis stebėjimas taps ne tik įkyriu, bet ir piktnaudžiaujančiu.
„Mūsų asmeniniam integralumui labai svarbu, kad nebūtų stebima kiekviena asmeninė mintis. Štai ką reiškia privatus gyvenimas“, – įsitikinusi ji.
S.Livingstone susirūpinimą kelia ir bauginantis kiekis duomenų, kuriuos renka šias programėles kuriančios technologijų bendrovės. Nors „Life360“ teigia, kad suteikia naudotojams visišką kontrolę ir skaidrumą informacijos atžvilgiu, o nustatymus galima koreguoti, daugelis programėlių gana atvirai dalinasi duomenimis su tokiomis įstaigomis, kaip draudimo bendrovės.
„Net ekspertams trūksta supratimo apie tai, kaip duomenys naudojami, arba kaip jie gali būti pasitelkti ateityje“, – mano S.Livingstone.
Daugelis programėlių gana atvirai dalinasi duomenimis su tokiomis įstaigomis, kaip draudimo bendrovės
Vis dėlto mama E.Spector tikina visai nesijaudinanti dėl duomenų rinkimo ir yra įsitikinusi, jog privalumai gerokai viršija bet kokį galimą susirūpinimą.
„Tėvai turi gerai apgalvoti ne tik tiesioginius pavojus, bet ir tai, kaip technologijos gali vystytis ateinantį dešimtmetį. Šiandien apie 7-metį surinkti duomenys teoriškai ateityje gali būti įtraukti į kokį nors genialų algoritmą, kuris juos diskriminuos pagal praeityje padarytus veiksmus, – pabrėžia S.Livingstone. – Tėvai turi tikrai apsvarstyti, ar kam nors nori suteikti tokią prieigą.“
Kyla klausimų, kokia bus sekamų vaikų ateitis
G.Bombusos teigimu, labai svarbu, jog šeima programėle naudotųsi po atviro pokalbio, o vaikas žinotų, kad ši nekenkia pasitikėjimu grįstiems santykiams. Specialistė priduria, jog kiekviena pusė turėtų žinoti, kaip technologija veiks, kodėl ji reikalinga, kokios ribos bus nustatomos ir kaip dėl to jausis vaikas.
Be to, bėgant laikui, derėtų nepamiršti mažinti programėlių naudojimą, kadangi augančiam vaikui reikės vis daugiau savarankiškumo ir privatumo.
„Jeigu naudojamasi programėle nuo pat pirmo vaiko gauto telefono, o jis visada laikėsi taisyklių, galbūt reikėtų pasikalbėti apie kai kurių sekimo priemonių atsisakymą. Arba programėlę naudoti tik tada, kai vaiko elgesys gali kelti susirūpinimą“, – mano G.Bombusa.
Vis dėlto S.Livingstone įsitikinusi, kad programėlių naudojime yra pernelyg daug nežinomųjų, susijusių su poveikiu vaikams ir jų raidai, tad rekomenduoti jas parsisiųsti nėra itin tinkama.
„Mes nežinome, kaip atrodys vaikų karta, užaugusi pasaulyje, kuriame visada buvo sekami, niekada nepasiklydo ir neturėjo rasti kelio atgal patys, – nerimauja specialistė. – Gerbiu tėvų nerimą, kuris verčia juos manyti, kad tai yra geras sprendimas, bet skatinu juos paieškoti kitokio būdo.“
Tačiau E.Spector tikina, kad jos šeimoje visada vyksta atviras dialogas, todėl jai niekada neteko tiesiogine prasme sekti savo vaikų. Nepaisant to, mama pripažįsta, jog būtų labai sunku atsisakyti programėlės siunčiamų pranešimų ir ramybės jausmo, kurį suteikia žinojimas, kur yra jos vaikai.
„Nemanau, kad žodis „priklausoma“ yra netinkamas, nes neturėdama šalia programėlės, nuolat apie tai galvoju ir jaučiuosi įsitempusi, – sako moteris. – Mano sūnus neprieštarauja dėl programėlės, nes žino, kad jo nepersekioju, be to, jis pasakytų, jei jam nepatiktų, o aš šią nuomonę gerbčiau. Atsisakyti programėlės būtų sunku, bet tai nebūtų pirmas keblumas, kurį mums, tėvams, tektų įveikti.“
