Tėvai su vaikais nepraleidžia nė pusvalandžio per dieną: psichologė ragina vakarais nepamiršti konstruktorių

Vyraujant sparčiam gyvenimo tempui, dažnai nespėjame pabūti su šeima ir skirti kokybiško dėmesio vaikams. Pasak „Gelbėkit vaikus“ psichologės Silvestros Markuckienės, norint, jog vaikas jaustųsi mylimas, išklausytas bei suprastas, reikia kasdien užsiimti bendromis veiklomis. Viena jų – žaidimai, kurie padeda ne tik smagiai praleisti laiką, užmegzti gilesnį ryšį, bet ir sukuria progą vaikui geriau pažinti pasaulį.
Šeima žaidžia
Šeima / 123RF.com nuotr.

Anot „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės, tokie konstruktoriai kaip LEGO® lavina vaikų pažintinius įgūdžius: logiką, samprotavimą ir kūrybiškumą. Šie ištisas kartas vienijantys žaislai išlieka tarp populiariausių pasirinkimų jau ne vienerius metus – prekybos tinkle net trečdalį visų parduodamų žaislų sudaro būtent minėti konstruktoriai. Taip pat nuo šio antradienio (08 08 d.) iki rugsėjo 18 d. tėvai visuose „Rimi“ prekybos centruose galės rasti albumą vaikams, kuriame galima surinkti 140 lipdukų kolekciją su žymiais LEGO® herojais bei spręsti įvairias lavinančias užduotis. Be to, apsipirkus už 15 eurų su lojalumo kortele minkštas minifigūrėles bus galima įsigyti su 50 proc. nuolaida ir gauti vieną virtualų tašką, o surinkus 5 virtualius taškus – įsigyti Lietuvoje dar nematytus rinkinius už specialią kainą.

„Rimi“ nuotr./Akcijos stendas parduotuvėse
„Rimi“ nuotr./Akcijos stendas parduotuvėse

Dėmesio skiria per mažai

Daugeliui žinomas dažnai linksniuojamas faktas, jog tėvai savo vaikams vidutiniškai per dieną skiria 7 minutes tokia statistika buvo prieš 10 metų. Vis dėlto, S.Markuckienė pažymi, kad situacija pasikeitė, nors neženkliai: „Dabar vaikams skiriama 10–15 minučių per dieną, o priklausomai nuo tėvų išsilavinimo bei požiūrio į vaikų auginimą tėvai norėtų skirti vaikams bent keletą valandų. Kuo mažesni vaikai, tuo daugiau laiko tėvai jiems turi skirti. Kai vaikai auga ir savarankiškėja, gali atrodyti, kad pakanka tik pasiteirauti, ar yra sotus ir kaip sekėsi per dieną. Taip atsitinka dėl laiko trūkumo, kai nuolat bėgame ir vos spėjame patenkinti fizinius poreikius, bet emociniams vietos nelieka.“

Psichologė pastebi, kad daug mamų, ypač su mažamečiais, mano, jog praleidžia su jais daug laiko. Tačiau dažnai galima pastebėti, kad laiko leidimas vyksta žiūrint į telefono ekraną, kol vaikas, pavyzdžiui, žaidžia smėlio dėžėje. „Tai nėra tas pats, kas būti kartu su vaiku dviese bendroje veikloje. Ne tiek laiko trukmė, o jo kokybė lemia vaiko psichologinę būseną, jo suvokimą, kad yra mylimas, išklausytas, suprastas. Tokiu atveju vertingesnės net tos pačios 10–15 minučių, jei yra praleidžiamos kokybiškai, aktyvioje sąveikoje su vaiku. Jam tikrai to užtenka pajusti, kad yra priimtas šeimoje“, – teigia psichologė.

„Rimi“ nuotr./Silvestra Markuckienė
„Rimi“ nuotr./Silvestra Markuckienė

Vaiko amžiaus tarpsnis – svarbus faktorius

Anot S.Markuckienės, renkantis bendras veiklas, svarbu atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsnį, nes skirtingų amžių atžalas domina skirtingi dalykai: „Kuo jaunesnis vaikas, tuo jam įdomesnis aplinkos pažinimas, spalvų skyrimas, konstravimas, rūšiavimas, dėliojimas į visumą iš atskirų detalių. Be to, svarbu, kad vaikas galėtų įdėti pastangų ir veiklos metu įveiktų tam tikrą kliūtį. Taip įgaunamas „aš galiu“ jausmas, pasitikėjimas kitu ir savimi. Veiklos bendrystėje vaikas išmoksta ne tik tam tikrų įgūdžių, bet ir svarbių gyvenimo dalykų – kaip įveikti sunkumus, kaip vertinti save ir santykyje su kitais, kaip džiaugtis šeimos nario laimėjimu arba paguosti jį dėl pralaimėjimo ar nesėkmės.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad taip pat svarbu tinkamai bendrauti su vaikais pasirinktos veiklos metu: „Kai ateina „kodėlčiuko“ amžius, kada vaikui viskas įdomu, svarbu mokėti jam atsakyti į užduodamus klausimus sąžiningai, pagarbiai, tiek, kiek patys žinome. Kartais vaikų klausimai suaugusiems atrodo juokingi, o kartais jie erzina. Jei vaikas nuolat patiria tokį atstūmimą, jis gali daugiau nebeklausinėti, užsidaryti, susikurti pasaulio vaizdą iš to, ką supranta pats ar informacijos ieškotis kitur. Taip palaipsniui nutolsta ryšys su tėvais, o šie gali tai pastebėti tik vaikui paauglėjant. Reikėtų atsakingai žvelgti ir į paauglius dominančius dalykus. Jiems irgi įdomu, iš ko pasaulis „surėdytas“, tik šiuo atveju domėjimosi centras yra žmonių (bendraamžių) tarpusavio santykiai ir savo vietos radimas tarp jų. Šiuos dalykus reikia vaikams aiškinti, kad jie patys gebėtų susidaryti pasaulio vaizdą.“

Vaikų užimtumas vasaros metu

Pasak psichologės, dažnai vasarą, kai vaikams prasideda atostogos, o tėvai turi dirbti, susiduriama su užimtumo problema: „Tėvai savaip sprendžia šią problemą. Vienas iš sprendimo būdų – stovyklos, kurias galima atitaikyti pagal vaiko pomėgius, priklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Vaikų dienos centrams, veikiantiems visus metus, vasarą įprastai būna pats darbymetis – jie organizuoja vaikams daug veiklų ir užsiėmimų. Taip pat dažnai tėvai palieka vaiką prižiūrėti seneliams, kitiems giminaičiams ar geriems draugams. Iš vienos pusės, vaikui susidaro terpė mokytis daugiau savarankiškumo, tačiau iš kitos – būtent dėl to padidėja grėsmė pakliūti į bėdą. Būtina kalbėtis su vaikais apie jų pačių saugumą, kaip reaguoti iškilus netikėtumams, kur ieškoti pagalbos. Būna, kad tėvai palieka vaikus prižiūrėti vieniems kitus. Vis dėlto, nereikėtų mažamečių priežiūros užkrauti vyresniems broliams ar seserims, nes jie nepajėgūs atlikti tėvų vaidmens, negalime reikalauti iš jų tokios nevaikiškos atsakomybės.“

„Rimi“ nuotr./Akcijos informacija
„Rimi“ nuotr./Akcijos informacija

Tėvai ne visada turi būti atsakingi už vaiko veiklų pasirinkimą

Nekokybiško laiko su vaikais pavyzdys, pasak ekspertės, galėtų būti kad ir trumpalaikiai tėvų pasibendravimai su savo draugais, kaimynais, kitais tėvais, kai vaikai tuo tarpu laksto aplinkui. Fiziškai tarsi būnama kartu su vaiku, bet sykiu ir atskirai. „Tėvų užsiėmimas sava veikla, pavyzdžiui, naudojimasis telefonu, televizoriaus žiūrėjimas, knygos skaitymas, kol vaikas kažką veikia aplinkui, nekreipiant į jį dėmesio, taip pat būtų nekokybiškas laikas kartu. Lygiai kaip ir filmo žiūrėjimas kartu, bet jo neaptarimas, nesikalbėjimas su vaiku apie jo gautas patirtis. Tokiu būdu neprisidedama prie vaiko lavinimo, jo geros jausenos. Tačiau visada reikia atsižvelgti į vaiko poreikius – kada ir kiek dėmesio jam reikia. Tėvams tenka būti jautriems ir pamatyti, kada metas kalbėtis su vaiku ar veikti, o kada vaikas nepasiruošęs tam, net jei tėvai yra nusprendę, jog dabar. Matydami ir įsijausdami į savo vaiką tėvai gana nesunkiai tą perpranta. Įkyrus, ne laiku ar per intensyvus dėmesys, kaip ir dėmesio stoka, nėra gerai“, – pabrėžia psichologė.

S.Markuckienė priduria, kad tėvai neturi visą laiką būti atsakingi už veiklų pasirinkimą: „Kai vaikas ateina ir klausia, ką jam veikti, nes nuobodu, nebūtina skubėti siūlyti variantų, o leisti ir pačiam vaikui sugalvoti, kuo galima užsiimti – tokiu būdu skatinamas kūrybiškumas ir savireguliacija.“

Laiko leidimas prie ekrano – opi problema

Psichologės teigimu, vaikų nepaliaujamas ekranų naudojimas – dar viena opi tėvų problema: „Šią problemą iš dalies patys tėvai ir susikuria, kuomet paduodamas telefonas ar planšetė į rankas, kad vaikas netrukdytų užsiimti kitais dalykais. Visa multimedija prikausto vaiko dėmesį ir tuomet būna labai sudėtinga nuo jos atitrūkti, nes panašios alternatyvos realiame gyvenime nėra. Juk realybėje vaizdai, spalvos, vietovės, personažai, pasekmės nesikeičia taip greitai kaip filmuke ar žaidime. Vienas iš būdų spręsti šią problemą – riboti laiką, praleidžiamą prie ekrano. Žinoma, prieš tai būtų geriausia neįpratinti vaiko prie telefono ar kompiuterio ekrano kaip vienintelės priemonės, kuri teikia smagumą.“

Dar vienas aspektas, į kurį psichologė siūlo atkreipti dėmesį sprendžiant šią problemą, tai vaiko įtraukimas į bendrą veiklą – visiems vaikams didžiausia pramoga yra ką nors veikti kartu su tėvais. „Tėvai vaikui yra autoritetai, jie juk viską moka, sugeba ir žino! Vaikas nori būti toks, kaip jo tėvai. Jis nori mokėti daryti tai, ką moka jo tėvai. Ir todėl nuo mažumės siekia jų įvertinimo. Tad kartu su vaiku galime tvarkytis, leisti jam išbandyti siurblį, pjaustyti salotas ir būtinai pamatyti ir išsakyti, kad jam gaunasi. Kokybiškai praleidžiamas laikas kartu yra tuomet, kai vaikas padrąsinimas, paskatinimas, kada jis jaučiasi priimtinas šeimoje. Taigi, jeigu norime vaiką atitraukti nuo ekrano, turime pasiūlyti bendrą veiklą – tai, ką galime daryti kartu, ne po vieną, atskirai, o drauge. Mes galime žaisti. Žaidimas vaikui nėra tik pramoga, bežaisdamas vaikas išmoksta svarbių gyvenimiškų dalykų. Tai gali būti stalo žaidimai, įvairūs daugiau ar mažiau aktyvūs žaidimai lauke, paslėptų užduočių radimas bei atlikimas ir pan. Svarbu, kad veiklos būtų smagios ne tik vaikams, bet patiktų ir tėvams. Vaikai tikrai džiaugiasi, kai mums patinka kažką veikti su jais. Ir nebūtina, kad tos veiklos truktų visą dieną. Vaikai ne visada ilgai išlaiko dėmesį, jiems reikia tam tikro pokyčio ar atsitraukimo, net jeigu veikla yra įdomi“, – pažymi S.Markuckienė.

Kodėl svarbu žaisti kartu su savo vaikais?

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pažymi, jog kokybiškai praleistas laikas žaidžiant su vaikais stiprina tarpusavio emocinius ryšius ir saugumo jausmą: „Tai sukuria pasitikėjimo ir meilės pagrindą, kuris palaiko jų emocinį vystymąsi. Be to, lavinami kognityviniai įgūdžiai – konstravimo žaidimai susiję su problemų sprendimu, erdvės suvokimu ir kritiniu mąstymu. Planuodami bei statydami statinius, vaikai lavina savo pažintinius įgūdžius, tokius kaip logika, samprotavimas ir kūrybiškumas. Tačiau svarbiausia, kad bendros patirtys ir prisiminimai, sukurti kartu, tampa brangiomis akimirkomis tiek tėvams, tiek vaikams.“

„Rimi“ nuotr./Eglė Krasauskienė
„Rimi“ nuotr./Eglė Krasauskienė

Be to, pasak pašnekovės, kone šimtmetį viso pasaulio vaikus džiuginantis prekės ženklas LEGO® gali būti naudingas ir suaugusiems – aktyviai dirbantiems prie kompiuterio tai poilsis mintims ir net akims, o vyresnio amžiaus žmonėms – padeda toliau lavinti vis silpstančią smulkiąją motoriką.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 18 d. tėvai visuose „Rimi“ prekybos centruose galės rasti albumą vaikams, apimantį visus pasaulio žemynus, o keliauti skaitytojui padės dvi išskirtinės LEGO® minifigūrėlės – Sofija ir Lukas. „Šiame albume bus galima surinkti 140 lipdukų kolekciją su gerai žinomomais LEGO® herojais bei spręsti įvairias lavinančias užduotis, sužinoti apie sveikos gyvensenos patarimus ir veiklas. Albumas taip pat informatyvus ir tuo, kad jame edukuojama apie šiais laikais reikšmingas temas, tokias kaip tvarumas, aplinkos tausojimas, sveika, sezoniška bei sąmoninga mityba“, – teigia „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė.

Apsipirkdami už 15 eurų ar daugiau su „Mano Rimi“ kortele arba išsirinkę tam tikrą pažymėtą specialią prekę pirkėjai galės nemokamai gauti 4 lipdukų pakuotę. Šis pasiūlymas galios ir e. parduotuvėje „Rimi.lt“. Be to, apsipirkus už 15 eurų su lojalumo kortele gaunamas 1 virtualus taškas. Surinkus 5 taškus išskirtinius LEGO® rinkinius bus galima įsigyti už specialią kainą, o minkštas minifigūrėles – su 50 proc. nuolaida.

Daugiau su „Rimi“ projektu susijusių testų, straipsnių bei video turinio rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais