Svarbiausia – laikas kartu
Kapų tvarkymas atima nemažai laiko ir pareikalauja pastangų. Ypač, kai reikia prižiūrėti ne vieną kapavietę, tam reikia skirti laiko, suplanuoti, kada ir ką aplankyti, kad visur būtų tvarkinga ir prižiūrėta. „Kartais atrodo, kad kapų priežiūra ir tvarkymas tampa tam tikru darbu, nors taip būti neturėtų. Į kapavietę žmogus turėtų vykti ne šiukšles rinkti, o pakalbėti su savo artimu žmogumi, jį prisiminti, pabūti tyloje ir mintyse“, – sako įmonės „Vienuolių akmenys“ specialistė Daiva Švobienė.
Jūsų brangiam žmogui svarbiausia ne prabangūs aksesuarai ant kapo, o tai, kaip dažnai jį aplankote.
Ji primena, kad kapinės pirmiausia yra vieta pabūti su savo artimu žmogumi, o jam nesvarbu, ar jo kapas papuoštas prabangiai, ar paprastai: „Išėjusiam žmogui svarbiausia yra laikas, kurį skiriate ne kapavietės tvarkymui, o pabuvimui su juo, maldelės sukalbėjimui. Labai dažnai tai primenu klientams, kurie jaudinasi, kad vienoks ar kitoks kapavietės tvarkymo sprendimas kainuoja daug. Jūsų brangiam žmogui svarbiausia ne prabangūs aksesuarai ant kapo, o tai, kaip dažnai jį aplankote.“
Tvarka ir tvarumas
Įprastai kapaviečių tvarkymo darbai prasideda dar iki Motinos dienos. Tačiau šiemet kiek pavėlavęs pavasaris, pavėlino ir kapaviečių tvarkymo sezoną. Todėl artėjant Tėvo dienai, daugybė žmonių pradėjo tvarkyti kapus ir ieško geriausių sprendimų. D.Švobienė sako pastebinti, kad lietuviai pradėjo skirti vis daugiau dėmesio tvarumui.
„Anksčiau daug dažniau tekdavo pamatyti pavyzdžių, kai kapavietė tiesiog nukrauta plastikinėmis žvakėmis, kurias po žiemos reikia tiesiog išmesti. Dabar vis labiau pastebima tai, kad ieškoma tvaresnių ir tvarkingesnių sprendimų. Pavyzdžiui, ant kapavietės degama viena, kokybiška daugkartinė žvakė, atsisakoma plastikinių gėlių. Manau, tai džiuginančios tendencijos, nes žvakių kiekis neparodo nei Jūsų ilgesio, nei gedėjimo.
Taip pat patariu labai apgalvotai rinktis skaldeles. Nors jos ir yra populiarus sprendimas kapavietėse, daugelyje kapinių Lietuvoje auga medžiai. Tad į skaldelę nuolat pribyra spyglių, lapų, šiukšlių ir ji ilgainiui praranda savo estetinę išvaizdą“, – sako specialistė.
Nebūtina kurti gėlyno
Moteris pastebi, kad lietuviai labai dažnai pageidauja, kad ant kapavietės augtų gyvos gėlės. Ši tendencija pastebima labai plačiai. D.Švobienė pataria pasirinkti tokias gėles, kurios nereikalauja daug priežiūros.
Ypač, jeigu prie kapo negalite atvažiuoti dažnai. Ankstyvam pavasariui tinka našlaitės, vasarą – begonijos, kurios nereikalauja nuolatinio laistymo, pavasarį – chrizantemos ar viržiai.
Net tuomet, kai kapas dengiamas granito plokštėmis, klientai prašo vieno – palikti galimybę pasodinti gyvų gėlių. Specialistė pastebi, kad net ir tuomet, kai pasirenkama kapą dengti plokštėmis, nebūtina atsisakyti gyvų gėlių.
„Dažnai tai yra viena priežasčių, kodėl žmonės abejoja, ar rinktis kapavietės dengimą plokštėmis. Tačiau čia yra nemažai sprendimų. Pavyzdžiui, plokštėje galima palikti išpjautą formą, kurioje galima sodinti gėles. Taip pat labai populiaru užsisakyti granito vazas, kurios statomos ant plokštės, o į vidų sodinamos gyvos gėlės“, – pataria D.Švobienė.
Populiarėja dengimas plokštėmis
Tiems, kurie nenori ar neturi galimybių vykti ravėti kapaviečių, D.Švobienė sako rekomenduojanti rinktis patį populiariausią ir moderniausią kapavietės įrengimo ir tvarkymo sprendimą – tai kapo dengimas plokštėmis. Toks sprendimas Lietuvoje vis dažniau įgyvendinamas tiek tvarkant naujas kapavietes, tiek atnaujinant senas.
Kapavietės uždengimas plokštėmis suteikia ne tik tvarkos, subtilumo, bet ir leidžia pamiršti apie įrankių vežimą į kapus ir kapavietės tvarkymą.
„Man atrodo, kad šis sprendimas gimė iš supratimo, kad prie kapo ateiname pabūti su artimu žmogumi, o ne jo tvarkyti. Kapavietės uždengimas plokštėmis suteikia ne tik tvarkos, subtilumo, bet ir leidžia pamiršti apie įrankių vežimą į kapus ir kapavietės tvarkymą. Nebereikia grėbti, ravėti, laistyti. Galite ateiti prie kapo ir skirti laiko pabuvimui su artimu žmogumi.
Pastebiu, kad tokį sprendimą vis dažniau pasirenka žmonės, kai šeimą ištinka nelaimė ir į jau esamą kapavietę laidojamas kitas žmogus. Taip pat patariu tokį sprendimą rinktis toli ar net užsienyje gyvenantiems giminaičiams, jeigu žinote, kad neturėsite laiko ir galimybių dažnai atvykti į kapines.
Šiandien žmonės vis labiau užimti ir laiko kapų tvarkymui lieka vis mažiau. Tokiais atvejais visuomet rekomenduoju dengti kapavietę plokštėmis.
O pastaruosius kelerius metus pastebiu, kad jaunosios kartos atstovai plokštėmis dengia savo tolimų giminaičių kapus. Daugybė jaunų žmonių ima domėtis savo genealoginiais medžiais, šaknimis. Vis dažniau į mus kreipiasi jauni žmonės, kurie sužinojo, kad vienoje ar kitoje vietoje yra palaidoti jų tolimi giminaičiai.
Net kai jų visiškai nepažįsta, artimieji užsako kapavietės tvarkymą ir restauravimą, pasirenka kapo dengimą plokštėmis. Vien pernai tokių atvejų buvo net 8. Tai labai graži tendencija“, – sako D.Švobienė.
Nėra griežtų taisyklių
Paklausta, kada reikėtų tvarkyti kapavietę ir kokių taisyklių laikytis, „Vienuolių akmenys“ įmonės specialistė sako, kad griežtų taisyklių nėra. Svarbiausia, kad kapavietės tvarkymo sprendimai būtų priimami šeimoje ir kad nebūtų į šalį nustumti mirusio žmogaus norai.
„Šiandien nėra taisyklės, jog paminklą reikia statyti tik po metų. Nėra vienos taisyklės, koks paminklas turi būti. Jis gali būti toks, kokio norėjo žmogus, koks atspindėtų Jūsų artimą žmogų. Taip pat labai svarbu galvoti apie tai, kas ir kaip prižiūrės kapavietę, kiek laiko tam galės skirti.
Sakau tai iš asmeninės patirties, nes ir pati jau nebeturiu savo mamytės. Ji visuomet buvo prieš kapavietės dengimą, sakydama, kad ją spaus ant kapo uždėtas akmuo. Bet iškeliavimo laikui artėjant, ji pati paprašė uždengti jos kapą plokšte, kad dažniau atvyktume ne kapo tvarkyti, o ją aplankyti. Todėl labai svarbu šeimoje kalbėtis apie savo atminimo įprasminimą“, – pataria D.Švobienė.
