„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Turime pagaliau nustoti stigmatizuoti pogimdyminę depresiją

Pogimdyminė depresija – tai ne tik asmeninė moters kova, bet ir visuomenės atsakomybė. Stigmatizacija, kuri dažnai lydi šią būseną, neleidžia moterims gauti reikalingos pagalbos ir paramos, apsunkindama jų gijimo procesą. Mums būtina keisti požiūrį ir užtikrinti, kad kiekviena mama jaustųsi palaikoma, o ne teisiama.
Mama ir kūdikis
Mama ir kūdikis / Zach Lucero / Unsplash nuotr.

Paklausta, kaip visuomenės požiūris ir stigmatizacija apsunkina nuo pogimdyminės depresijos kenčiančių moterų situaciją, VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė sako: „Žinome, kad pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo.

Naujausi tyrimai rodo, kad depresija suserga apie 19 proc. pagimdžiusių moterų ir apie 4–7 proc. vyrų, tačiau, tikėtina, kad nemaža dalis vyrų ir moterų niekada nesikreipia ir nesulaukia pagalbos. Kodėl? Manyčiau, vieni neatpažįsta, neigia ar ignoruoja juntamus pogimdyminės depresijos požymius arba nepripažįsta buvusių ar negydytų depresijos požymių.

Naujausi tyrimai rodo, kad depresija suserga apie 19 proc. pagimdžiusių moterų ir apie 4–7 proc. vyrų.

Ypač kreiptis pagalbos stabdo klaidingi vidiniai įsitikinimai ar nuostatos, vyraujantis visuomenės požiūris, nerimas, ką aplinkiniai pasakys, ar nepasmerks, kaip komentuos, ar priims, nenuvertins, nepašieps, padės ir pan. Taip pat baiminamasi diagnozės stigmos, galimų darbinių apribojimų ir pan. Kenčiama tyliai, slepiama, tačiau tokiu būdu sunkumai neišsisprendžia, o tik gilėja.“

R.Mickevičienė tikina, kad daug svarbiau ir sveikiau dalytis tuo, ką mama iš tiesų jaučia, kokias emocijas išgyvena (pvz., džiaugsmą, liūdesį, gėdą, kaltę, pilnatvės akimirkas, bejėgiškumą, pyktį, nerimą, ramybę, nepasitikėjimą savimi, vienišumą ir pan.), kokie realūs motinystės patyrimai, suvokimai, iššūkiai ir atradimai (pvz., kūno gijimas ir jo pokyčiai, žindymo sunkumai, nuovargis, miego ir laiko sau trūkumas, aplinkinių pagalbos stoka, adaptacija prie pasikeitusios kasdienybės, dėmesio paskirstymo sunkumai, socialinė izoliacija ir kt.).

Visuomenės lūkesčiai padidina spaudimą būti „tobula mama“

R.Mickevičienė sako, kad mama būti gera, bet ne viskas ir ne visada motinystėje lengva bei paprasta.

„Svarbu, kad visuomenėje, socialinėse medijose motinystė būtų vaizduojama reali, be pagražinimų ir be kaukių, t. y. šalia parodomosios pusės matytume ir šešėlinę. Jos neatsiejamos.

Jei bus vaizduojama tik „tobula mama“ ir jos gyvenimas, pavyzdžiui, nepriekaištingos išvaizdos mama, besišypsantis kūdikis, laimingas tėtis, švarūs ir puošnūs namai, tai bus tik dalis realybės. Čia gal net daugiau išskirtinės akimirkos, bet kasdienybė turi ir kitą savo veidą: vaikas verkia, ne visada yra laiko pavalgyti, nueiti į dušą, trūksta pagalbos, miego, iškyla sunkumų santykiuose su partneriu, sunku suderinti darbą su šeima ir pan.“, – dalijasi specialistė.

Asmeninio arch. nuotr./Rūta Mickevičienė
Asmeninio arch. nuotr./Rūta Mickevičienė

„Manau, pirmiausia reikėtų pasitikrinti lūkesčių adekvatumą: pačiai moteriai, artimiesiems, visuomenei. Per didelis reiklumas, kontrolė, atsakomybės užkrovimas užkerta kelią palaikymui, priėmimui bei supratimui“, – tikina R.Mickevičienė, paklausta, kokios priemonės ar resursai, jos nuomone, galėtų padėti mamoms geriau susidoroti su visuomenės lūkesčiais po gimdymo.

Artimieji turėtų prisitaikyti gimus naujam šeimos nariui

Anot specialistės, moteriai svarbu atrasti pusiausvyrą tarp savo ir vaiko poreikių patenkinimo, įsipareigoti tausoti ir rūpintis savimi, rinktis būti pakankama, o ne „tobula mama“.

„Matau prasmę nešti žinią, kad daug svarbiau ne siekti tobulumo, slėptis, lygintis, konkuruoti ar rungtyniauti motinystėje, o pagarbiai, švelniai, geranoriškai, su dėmesiu ir atjauta sau mokytis ją priimti visokią. Taip taps kur kas lengviau pamilti savo autentišką motinystės kelią ir įsipatoginti jame“, – dalijasi specialistė.

Svarbu nelikti vienai, o būti artimųjų ar palaikančių žmonių globoje, mokytis prašyti ir priimti pagalbą iš aplinkos.

R.Mickevičienės teigimu, realistiškos ribos, psichologinis lankstumas, teigiamas nusiteikimas padeda lengviau įveikti sunkumus.

„Taip pat svarbu nelikti vienai, o būti artimųjų ar palaikančių žmonių globoje, mokytis prašyti ir priimti pagalbą iš aplinkos, pavyzdžiui, kad pabūtų su vaiku, kol mama pamiegos, sustiprės, kad leistų atsitraukti nuo vaiko ir užsiimti malonia veikla, kad padėtų buityje, pasirūpintų kitais vaikais, augintiniu ir pan.

Moteris, suvokdama, kad drąsa kalbėti apie patiriamus sunkumus su patikimu žmogumi, kreipimasis pagalbos ir jos priėmimas yra ne silpnumo, o išminties požymis, kartu su kitais gali atrasti palankių sprendimų ar galimybių, kurių šiuo metu ji viena įžvelgti nepajėgia“, – atkreipia dėmesį „Krizinio nėštumo centro“ specialistė.

Anot jos, artimieji turėtų lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo gimus naujam šeimos nariui. Jautriu ir pažeidžiamu moteriai pogimdyminiu laikotarpiu partnerio vaidmuo yra daug ką lemiantis. Jo reguliarus moters būklės stebėjimas (išgirsti, padėti, nukreipti), palaikymas, padrąsinimas ir buvimas kartu bet kokiomis aplinkybėmis moteriai suteikia saugumo, ramybės, pasitikėjimo. Jei po vaikelio gimimo vyras įsitraukia į jo priežiūrą, teikia pagalbą moteriai, ji saugiai išgyvena „mes kartu“, o ne nerimastingai „aš viena“ jausmą.

Shutterstock nuotr./Šeima su mažyliu
Shutterstock nuotr./Šeima su mažyliu

Niekas nėra apsaugotas nuo psichikos sutrikimų

Psichologė pabrėžia, kad niekas nėra apsaugotas nuo psichikos sutrikimų, įskaitant ir pogimdyminę depresiją.

„Mūsų psichikos sveikatą lemia daugelis priežasčių: genetika, hormonai, gyvenimo būdas, socialinė aplinka, palaikančių žmonių ratas ir pan. Moters kūnas ir psichika nėštumo metu ir po gimdymo daro geriausia, ką gali.

Moteris išgyvena didžiulius pasikeitimus, transformuojantį virsmą, kol atveda naują gyvybę į šį pasaulį. Iššūkių ir sunkumų būna pačių įvairiausių, nepriklausančių nuo mūsų valios. Tad smerkimą ir stigmatizavimą kviesčiau keisti į supratimo ir atjautos didinimą bei kokybiškos ir prieinamos pagalbos plėtimą besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims“, – kviečia psichologė R. Mickevičienė.

Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą, kuris teikia pagalbą patiriančioms: krizinį nėštumą, pogimdyminę melancholiją / depresiją, persileidimą / naujagimio netektį, sunkias emocijas po nėštumo nutraukimo; www.krizinionestumocentras.lt, tel. +370 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt.

Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.

Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

O kaip jautiesi tu? logotipai
O kaip jautiesi tu? logotipai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau