Įtaka daroma smegenų daliai, vadinamai necina fasciculus, o tai yra baltoji medžiaga, jungianti limbinės sistemos dalis, atsakingas už ilgalaikę atmintį ir emocijas, su orbitofrontaline žieve – smegenų dalimi, siejama su gebėjimu priimti sprendimus, rašo independent.co.uk.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims.
Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius – nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė.
Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu.
Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti.
Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“ A.Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį.
„Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą, – tęsė mokslininkė.
– Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“
Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
