„Smurtą gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vaikai gali patirti smurtą skirtingose aplinkose – namuose, švietimo įstaigose, lauke ar kitur“, – pokalbį pradeda Veronika Lakis-Mičienė.
Prieš susipažįstant su smurto rūšimis, jų atpažinimo ir įveikimo būdais, psichologė siūlo susimąstyti apie tai, kas apskritai yra smurtas prieš vaikus. O jį apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas:
„Smurtas prieš vaikus apibūdinamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.“
Tai, kad su smurto artimoje aplinkoje problema susiduria ne vienas jaunuolis, įrodo ir vaikoteises.lt paskelbti duomenys: pastaraisiais metais išaugo bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius.
Artimoje aplinkoje patiriamą smurtą (o ypač psichologinį) jaunuoliui gali būti išties nelengva atpažinti, mano psichologė. Todėl, anot jos, visų pirma svarbu žinoti, kaip atskirti smurto rūšis, ir tada užduoti klausimą: kaip galiu sau padėti?
Keturios smurto rūšys
V.Lakis-Mičienė išskiria keturias rūšis – fizinį, psichologinį, seksualinį ir nepriežiūros smurtą. Fiziniu smurtu nusakomas prieš vaiko ar paauglio valią jo organizmui daromas poveikis, kuriuo siekiama ne tik padaryti žalą sveikatai, sukelti fizinį skausmą, bet ir nusavinti laisvę, sukelti bejėgiškumo jausmą ar net atimti gyvybę.
Fizinio smurto pavyzdžiai:
- Sudavimas kumščiais, mušimas;
- Stumdymas;
- Po ranka pasitaikančių daiktų mėtymas;
- Tampymas už plaukų;
- Deginimas;
- Kandžiojimas;
- Smaugimas;
- Kankinimai;
- Vaiko uždarymas tamsiose patalpose.
Kita rūšis – seksualinis smurtas. Psichologės teigimu, apie šią formą suaugusiems asmenims kartais per sunku kalbėti, nes tai liečia vieną iš pažeidžiamiausių grupių – vaikus: „Mums labai dažnai sunku įsivaizduoti, kad seksualinę prievartą gali patirti vaikai. Tačiau kiekvienam svarbu atpažinti, kad ši smurto forma gali būti visokia. Tai siejasi ne tik su lietimu, naudojant nepilnametį, bet ir kitais veiksmais, kurie nurodyti baudžiamajame kodekse.“
Seksualinio smurto pavyzdžiai (liečiant ir neliečiant):
- Suaugęs ar vyresnis vaikas liečia, glosto, bučiuoja vaiko intymias vietas;
- Lytiškai santykiuoja su vaiku;
- Nurenginėja vaiką;
- Nuogų vaikų filmavimas ar fotografavimas;
- Seksualinės aistros tenkinimas prieš jo valią;
- Verčiama stebėti pornografiją.
Užsiminusi apie psichologinį smurtą, V.Lakis-Mičienė patikina, kad šią formą suprasti šiek tiek sudėtinga. Kai kurie žmonės klaidingai galvoja, kad kartą pakėlus balsą prieš jauną žmogų, tai būtų galima laikyti smurtu. Vis dėlto, kaip sako specialistė, psichologinis smurtas turi kur kas sudėtingesnių niuansų.
„Vienas iš pavyzdžių – suaugęs asmuo vaiko nemato kaip individualaus žmogaus. Jo akimis, vaikas neturi kitokių poreikių, nuomonės, todėl iš suaugusio žmogaus pusės prasideda žeminimas, gniuždymas ar išnaudojimas. Arba kai šeimose įvyksta įvairūs konfliktai ir vaikas tampa jų dalimi, vienas iš tėvų gali juo pasinaudoti ir nuteikti prieš kitą tėvą.
Reikia suprasti, kad pagal raidą vaikui svarbūs jo poreikiai. Todėl reikia atliepti tokius jo emocinius poreikius, kaip dėmesys, pakalbinimas, mylimos veiklos atlikimas, socializacija“, – paaiškina psichologė.
Psichologinio smurto pavyzdžiai:
- Nuolatinis vaiko žeminimas, kaltinimas, nuvertinimas;
- Tyčinis kritikavimas, atstūmimas ir bauginimas;
- Manipuliavimas;
- Nepritarimas įsitikinimams;
- Draudimas bendrauti su artimaisiais, draugais.
Sunkiai atpažįstama jaunam žmogui gali būti ir nepriežiūra – tai nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Nepriežiūros pavyzdžiai:
- Kai neaprūpinama maistu, drabužiais;
- Ignoruojamos sveikatos problemos – nenuvežama pas gydytoją, nesuteikiami vaistai;
- Neišleidžiama iš namų, sukuriama izoliacijos atmosfera;
- Neleidžiama bendrauti su kitais;
- Nesuteikiama galimybė mokytis.
Po patirto smurto – elgesio ir emocijų pokyčiai
Laikui bėgant kiekviena iš šių smurto formų pradeda atsispindėti jauno žmogaus kasdienybėje – akivaizdžiai pasikeičia jo elgesys ir emocijos. Specialistės teigimu, kas tiksliai jame pasikeičia, priklauso ir nuo to, kokią smurto formą jis patyrė, kas agresorius ir koks to veiksmo intensyvumas.
„Turime suprasti, kad smurtas prieš vaikus, skirtingai nei prieš suaugusiuosius, gali turėti rimtesnių padarinių – sutrikdyti nepilnamečių raidos etapą. Kiekvienas jaunas žmogus turi tikslą ką nors išmokti, nuveikti, atrasti save, mokytis, kurti tiek romantinius, tiek draugiškus santykius, suprasti savo stiprybes ir silpnybes… Smurtas apsunkina šias užduotis“, – tikina pašnekovė.
Kaip elgiamasi po patirto smurto?
- Nepasitikėjimas suaugusiais – bandoma nuo jų gintis ir saugotis;
- Save laikoma silpnu, bejėgiu ir nereikalingu;
- Neišmoksta reikšti savo jausmų, minčių, negauna tinkamų socialinių, bendravimo įgūdžių;
- Tampa agresyviu;
- Paveikia intymius troškimus, seksualinę orientaciją;
- Aplinką mato kaip priešišką, nuvertinančią;
- Jaučiasi vienišas, nesuprastas, priklausomas nuo kitų nuomonęs ir sprendimų;
- Kyla staigūs pykčio, susierzinimo priepuoliai;
- Uždari, išsiblaškę;
- Atsiranda galvos, pilvo ir kiti sveikatos sutrikimai;
- Nukenčia akademiniai pasiekimai, sunku susikaupti, užsisvajojama.
V.Lakis-Mičienė pabrėžia, kad patirtas smurtas daro žalą ir ateities santykiams. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, vaikas su kitais pradės elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su juo. Toks bendravimo modelis jam taps savaime suprantamas.
„Iš tikrųjų šiais atvejais į smegenis įsirašo dvi modelių pusės – smurtą patyręs žmogus mokosi būti tuo, prieš kurį smurtauja, kas tampa įprastu santykiu, ir kartu mokosi būti agresoriumi. Didesnė tikimybė, kad vienu modeliu naudosis labiau nei kitu“, – teigia ji.
Kur ieškoti pagalbos?
Šeimoje susidūrus su smurtautoju, dažniausiai nėra lengva išeiti iš šios situacijos – smurtą patiriniančiam grasinama, skiriami užgauliojimai ir nieko nereiškiantys pažadai. V.Lakis-Mičienė sako, kad tokiais atvejais, norint surasti pagalbą, reikia pradėti ne nuo jauno žmogaus, o nuo suaugusio. Būtent jis galėtų pamokyti atpažinti smurtą, paaiškinti, kurie santykiai yra netinkami ir iš kokių ženklų tai galima pamatyti.
„Jeigu vaikui skauda, liūdna, jis jaučia baimę – tai ženklai, kad tas santykis yra netinkamas. Vaikus reikia nuo mažens mokyti kalbėti apie netinkamus veiksmus, elgesį ir tai, kaip pasitraukti iš tokių situacijų“, – sako psichologė.
Antru išsigelbėjimu iš smurto specialistė laikytų pagalbos prašymą. Pačiam jaunuoliui gali būti per sunku sustabdyti smurtinę situaciją ir taip besielgiantį žmogų, todėl pokalbis su žmogumi iš šalies galėtų ne tik padėti, bet ir padėti apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
„Jei vaikas yra nesaugioje situacijoje, jam reikia iš to bėgti, šaukti, kviestis pagalbos. Noriu pabrėžti, kad ieškoti pagalbos reikia ne vien tada, kai yra fizinis pavojus, bet ir tada, kai būna patiriamas psichologinis, seksualinis ar nepriežiūros smurtas. Pagalbą galima rasti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, skambinant tiesiogiai į skyrius arba į vaikų pagalbos liniją.
Svarbu šalia turėti ir patikimą, palaikantį suaugusį, su kuriuo būtų galima pasikalbėti. Juo gali tapti patys įvairiausi žmonės – tėvai, vyresni broliai, sesės, klasiokų tėvai, draugų tėvai ir t.t. Beveik visose mokyklose yra ir socialiniai pedagogai ar psichologai, kurie taip pat mielai padės“, – sako V.Lakis-Mičienė ir priduria, kad šios pagalbos turėtų ieškoti ir smurto liudininku tapęs.
Kur kreiptis, jei patiriate vienokio ar kitokio pobūdžio smurto? Kas gali padėti? Kokių veiksmų imtis? Detalesnę informaciją apie pagalbą sau ir kitiems galite rasti puslapyje „Pagalba sau“.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
