„Į Pagalbos vaikams liniją www.pagalbavaikams.lt besikreipiantys vaikai dažnu atveju mini šeimoje patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą, nepriežiūrą, tėvų piktnaudžiavimą alkoholiu bei bendrai kalba apie santykius su tėvais. Tai – mūsų skambučių ir elektroninių laiškų kasdienybė, pagrindinės problemos, kurias įvardija vaikai“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios Pagalbos vaikams linijos koordinatorė Jurgita Jankūnaitė.
Pasak specialistės, per karantiną padaugėjo ir suaugusiųjų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus.
„Kreipiasi vaiko artimoje aplinkoje esantys žmonės, kaimynai, ugdymo įstaigų specialistai ar kiti asmenys, kurie neprisistato ir nori likti anonimiški. Neabejingi piliečiai nori pasitarti dėl pastebėtų ir nerimą keliančių galimo smurto prieš vaikus požymių ar pranešti apie tai, teiraujasi apie pagalbos galimybes ir kt. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš tiesų kreipiamasi dėl suaugusiųjų konfliktų, tačiau į juos įtraukiami vaikai. Pavyzdžiui, konfliktuojantys kaimynai grasina informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus dėl neva vaikų keliamo triukšmo, nepriežiūros ir pan.“, – dalijosi Pagalbos vaikams linijos koordinatorė.
Pagalbos vaikams linija, gavusi pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, išsiaiškina situaciją su skambinančiu vaiku ar suaugusiuoju bei aptaria pagalbos galimybes. Pažymėtina, jog smurto prieš vaikus atvejais besikreipiančiųjų prašoma pateikti jiems žinomus kontaktinius duomenis apie vaiką, šeimą, kad informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus Pagalbos vaikams linija galėtų perduoti teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, tęstinių patyčių atvejais – kreiptis į ugdymo įstaigas ir kt. Tokiais atvejais išlaikomas pranešusio asmens anonimiškumas ir konfidencialumas.
„Taigi, jei įtariame smurtą prieš vaiką, tik skambučio ar elektroninio laiško reikia, kad jis sulauktų realios pagalbos savo gyvenamojoje vietoje. Ir tai nereiškia, kad šeima iš karto turės problemų. Taip, galbūt nemalonu sulaukti specialistų vizito, bet jų tikslas visų pirma ne kaltinti, ne bausti, o išsiaiškinti situacijos aplinkybes, pabendrauti su vaiku, tėvais ir inicijuoti šeimai reikalingos pagalbos teikimą, jeigu jos reikia“, – akcentavo J. Jankūnaitė.
Jeigu vaikas savo kambaryje, nereiškia, kad nepatiria smurto
Karantino laikotarpiu dalis mokinių ugdymo vyksta nuotoliniu būdu, vaikai lieka namuose. Sumažėja galimybių vaikui patirti tiesiogines (žodines, fizines) patyčias iš bendraklasių ir kitų mokinių mokykloje, tačiau kyla rizika susidurti su pavojais internete – netinkamu nepilnamečiams turiniu, internetinėmis patyčiomis.
Pagalbos vaikams linijos koordinatorė pasidalijo vienu įsiminusiu atveju, kai į liniją paskambinęs vaikas papasakojo apie socialinėje svetainėje „Facebook“ gautas seksualinio turinio žinutes bei vaizdo įrašus su reikalavimu atsiųsti ir savo apnuoginusio nuotraukas ar įrašus. Vaikui buvo grasinama, jeigu neatsiųs to, ko yra prašomas. Pagalbos vaikams linija su vaiko sutikimu kreipėsi į policiją bei vaiko teisių apsaugos skyrių.
Apie tai, kas šiuo nelengvu metu vyksta už uždarų durų, nebūtinai išduoda regimi ar girdimi signalai. Pasak J. Jankūnaitės, smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vaikai ne visada išdrįsta pasisakyti, tačiau patiriamą smurtą gali liudyti pakitęs vaiko elgesys ir emocijos.
„Kiekvienas atvejis labai individualus, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas pradėjo elgtis ar jaustis taip, kaip jam iki tol nebuvo būdinga, pavyzdžiui, tapo uždaras, ypatingai jautrus ar baikštus, nerimastingas ar priešingai – pradėjo elgtis agresyviai. Paaugliai gali pradėti žaloti save, bėgti iš namų – po tuo gali slėptis daug problemų, tarp kurių, patiriamas smurtas šeimoje, patyčios, nepasitikėjimas savimi, nesutarimai su bendraamžiais ir kt. Bendras principas, ką daryti tokiais atvejais, visų pirma ieškoti ryšio su vaiku, būti šalia, išklausyti, o išsiaiškinus pakitusio elgesio priežastis, tam tikrais atvejais kreiptis į specialistus profesionalios pagalbos. Vaikams ir paaugliams tėvų supratimas, palaikymas – labai svarbus “, – sakė J.Jankūnaitė.
Jei prieš vaiką smurtaujama, tikėtina, girdėsime ne tik jo verksmą
Jeigu kaimynų šeimoje nuolat girdime vaiko verksmą, gali būti sunku suprasti, kokia girdimų verksmų priežastis.
„Dabar esame gerokai susvetimėję, dažnu atveju nebendraujame su kaimynais, tačiau nuolat girdint vaiko verkimą galime išdrįsti ir nueiti ramiai pasikalbėti, pasiteirauti, ar kas nors nutiko ir pan. Galbūt paaiškės, kad šeimoje auga kūdikis, kuriam kalasi dantukai, kankina pilvelio skausmas ar kt. O jei prieš vaiką smurtaujama, tikėtina, girdėsime ne tik jo verksmą, bet ir suaugusiojo šaukimą“, – sakė J. Jankūnaitė.
Kas yra fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas ir nepriežiūra
Fizinis smurtas tai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir sveikatos problemas. Tai mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo sukėlimas, tai pat ir fizinės bausmės.
Psichologinis smurtas apibūdinamas vaiko žeminimu, gąsdinimu, netinkamo elgesio skatinimu ir kt. Psichologiniu smurtu laikomos ir patyčios, kai tyčia norima įžeisti, įskaudinti, pažeminti. Suaugusieji ir vaikai, kurie tyčiojasi – negerbia, šaiposi iš išvaizdos, elgesio, būdo bruožų ar išsakytų minčių, atstumia, nekreipia dėmesio, nebendrauja, stumdo, kumščiuojasi, grasina, atiminėja ir gadina daiktus.
Seksualinė prievarta apibūdinama kaip nepadoriai liečiamas vaiko kūnas (pavyzdžiui, jo lytiniai organai), taip sukeliant keistus nepatogius jausmus, baimę, gėdą; kai vaikas verčiamas liesti kito žmogaus lytinius organus; kai vaikas prievartaujamas; verčiamas žiūrėti pornografiją ar filmuojamas nuogas.
Nepriežiūra – tai tėvų ar kitų už vaiką atsakingų asmenų nuolatinis netinkamas rūpinimasis vaiku, kai nepilnametis neturi ko valgyti, neturi oro sąlygoms tinkamų drabužių ir avalynės, kai nesidomima vaiko ugdymu, sveikata, jo emociniais poreikiais ir kt.
Atvejai, kai reikia nedelsiant skambinti policijai
Kaip atskirti, kada pakanka pasikalbėti, o kada dėl galimo smurto prieš vaiką kuo skubiau reikia kviesti policijos pareigūnus? Pasak Pagalbos vaikams linijos koordinatorės, nedelsiant skambinti nemokamu bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kuris dirba visomis dienomis visą parą, reikia dėl galimos nusikalstamos veikos, kai šiuo metu matomas ar girdimas smurtas, kai vaiko ar suaugusiojo saugumui, sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.
Jei incidentas susijęs su vaiku, policijos pareigūnai bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistais bei juos informuoja, siekiant tolimesnio vaiko geriausių interesų užtikrinimo.
Ne visada lengva atskirti, kada konfliktas – šeimos reikalas, o kada savo abejingumu leidi smurtauti prieš silpnesnį, vaikus.
„Jeigu kyla klausimas, ar šeimoje vaikui saugu, geriau jau sureaguoti, negu ne. Tai ne kišimasis, ne skundimas, o pranešimas atsakingoms institucijoms ir kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga. Pažymėtina, jog jeigu šeimoje nėra nustatoma vaiko teisių pažeidimų, vaiko teisių apsaugos specialistai baigia pranešimo nagrinėjimą bei jokių tolimesnių veiksmų neatlieka“, – paaiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė.
Konsultuoja specialistai
Pagalbos vaikams linijos konsultantai – socialiniai darbuotojai, psichologai – pasiruošę padėti kiekvienam vaikui, susidūrusiam su nevaikiškomis problemomis. Specialistai konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius, kurie kreipiasi dėl vaikų bei, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba (pavyzdžiui, vaikas patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą namuose, yra neprižiūrimas, patiria patyčias mokykloje, žino, kad kitas vaikas yra skriaudžiamas, išgyvena tėvų skyrybas ar kt.), besikreipiančiojo sutikimu, inicijuoja tolesnės pagalbos vaikui teikimą. Skambučiai – konfidencialūs, pageidaujant išlaikomas skambinančiojo anonimiškumas.
Su Pagalbos vaikams linija galima susisiekti darbo dienomis nuo 11iki 19 val. :
-
nemokamu telefono numeriu 116 111 (į skambučius visų pirma atsiliepia „Vaikų linijos“ savanoriai, kurie, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su Pagalbos vaikams linijos konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui);
-
elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt arba skyrybos@pagalbavaikams.lt;
-
tiesioginėmis konsultacijomis „online” (interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pagrindinio puslapio kairės pusės apačioje rašant skiltyje konsultuokis tiesiogiai).
Interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt galima rasti daugiau naudingos informacijos. Svetainėje paprastai ir suprantamai vaikui apibūdinama, kas yra fizinis, seksualinis smurtas, patyčios, stresas, priklausomybė nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, prekyba žmonėmis ir kt., taip pat dalijamasi vaikų dienos centrų, kuriuose nepilnamečiui galima saugiai praleisti laiką po pamokų, pavalgyti ir paruošti namų darbus, kontaktais bei informacija, kur galima pranešti apie skriaudžiamus vaikus.
