„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vaikai prie suaugusiųjų stalo: kaip vaikus supažindinti su šeimos finansais?

Tėvai ir jų pavyzdys yra pagrindinis finansinių žinių šaltinis maždaug dviem iš trijų šalies jaunuolių, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu prieš keletą metų atliktas tyrimas. Vis dėlto, nemaža dalis tėvų su vaikais neaptaria aktualių pinigų valdymo klausimų. Dėl to sulaukę vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai jaučia tokių žinių trūkumą ir su tuo susijusį nerimą. Taigi, kurias temas vertėtų įtraukti į bendrus šeimos pokalbius?
Finansinis raštingumas
Finansinis raštingumas / „Swedbank“ nuotr.

Šeimos biudžetą aptarinėkite drauge su vaiku

Apie šeimos biudžeto planavimą drąsiai kalbėkite prie savo vaikų. Tai jiems suteiks galimybę po truputį susipažinti su kasdieniu finansų pasauliu. Jie taip pat matys atvirą šeimos finansų planavimo pavyzdį ir ilgainiui supras, kad pinigai yra kaip ir bet kuri kita gyvenimo sritis, kurioje teigiamų pokyčių galima pasiekti kalbantis ir randant bendrus sprendimus.

Kartu su vaikais aptarkite ir savo norus bei finansinius apribojimus. Kalbėkite su jais apie tai, kodėl darote vieną pasirinkimą ir ko dėl jo tenka atsisakyti (pavyzdžiui, norite sutaupyti atostogoms į tolimesnę šalį ir dėl to atsisakote savaitgalio vizitų į kavinę ar restoraną). Arba parodykite, kaip suderinate kelis skirtingus poreikius (pavyzdžiui, vietoje brangesnio vienetinio baldo pasirenkate kokybišką, tačiau masinės gamybos ir pigesnį, o už sutaupytą sumą įsigyjate kitų reikalingų aksesuarų namams).

Su vyresniais vaikais galite atlikti ir šeimos išlaidų analizę. Jei didžiąją dalį mokėjimų atliekate iš banko sąskaitos ar su ja susietos kortelės, analizei panaudokite „Swedbank“ įrankį „Mano biudžetas“. Jis padės vizualizuoti išlaidas ir paprastai palyginti, kiek kas mėnesį pinigų išleidžiate skirtingoms prekėms ir paslaugoms.

Vyresniems vaikams taip pat galite patikėti ir tam tikras šeimos biudžeto planavimo užduotis, pavyzdžiui, patikrinti maisto produktų likutį šaldytuve ir sudaryti pirkinių sąrašą. Atėjus į parduotuvę apsipirkti jų galite paprašyti surasti atitinkamus produktus, kurių bendra piniginė suma tilptų į iš anksto numatytą biudžetą.

Leiskite vaikui atlikti pirkinių analizę

Planuodami įsigyti brangesnius daiktus, galite paprašyti savo vaikų atlikti pirkinių analizę. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimai prireikė naujo televizoriaus, paprašykite savo vaikų surasti kelis skirtingus modelius už atitinkamą kainą, palyginti jų technines charakteristikas ir išrinkti geriausią variantą. Taip pat galite paprašyti vaikų surasti geriausią kainą siūlančią pardavimo vietą ar pasekti prekybininkų skelbiamas akcijas, kad norimą modelį pavyktų įsigyti kuo pigiau.

Nebijokite vaikams duoti ir sudėtingesnių užduočių, pavyzdžiui, suplanuoti vasaros kelionę automobiliu po užsienio šalį. Vaikai gali sudėlioti maršrutą, apskaičiuoti, kiek kilometrų ir kiek degalų reikės, kokiose nakvynės vietose galima apsistoti ir į kokias lankytinas vietas užsukti.

Tokia kompleksinė užduotis padės lavinti vaiko analitinius ir matematinius gebėjimus, jam taip pat bus aiškiau, kiek gali kainuoti tokie mažiau apčiuopiami dalykai, kurių parduotuvės lentynoje neįsigysi, ar kuriems atžalos tiesiog neskiria dėmesio: kuras, kelionių draudimas ir pan.

Įtraukite vaiką į bendro šeimos tikslo siekimą – nustebsite „šalutiniu“ poveikiu

Minėtas pirkinių planavimas gali tapti galimybe kartu su vaikais nustatyti bendrus tikslus. Domėdamiesi ir analizuodami įvairius pasirinkimus, jie ima geriau suprasti jų kainą ir tai, kiek pinigų reikia vieniems ar kitiems norams. Todėl siekis juos įsigyti gali tapti motyvacija taupyti patiems ar prisidėti prie bendro šeimos tikslo papildomai užsidirbant.

Pavyzdžiui, jei norite įsigyti naują televizorių, kuriuo naudosis visi šeimos nariai, galite su vaiku susitarti, kad nusipirksite prietaisą su didesnės įstrižainės ekranu, jei vaikas per sutartą laiką sutaupys keliasdešimt ar 100 eurų. Juos pridėsite prie bendros pirkinio sumos ir įsigysite tą daiktą, kurio labiau norėjo ir jūsų vaikas.

Panašus principas gali būti taikomas ir planuojant atostogas. Pavyzdžiui, jei vaikas trokšta aplankyti pramogų parką, sutarkite, kad savo bilietui jis turės sutaupyti savarankiškai. Tačiau nepalikite vaiko likimo valiai – kartu sudarykite taupymo planą ir aptarkite, kaip jo laikytis. Atidarykite savo vaikui sąskaitą ir paskatinkite pinigus kaupti joje. Per savo interneto banko paskyrą galėsite stebėti, kaip jam sekasi tai daryti.

Dar viena svarbi taisyklė – vaikai prie šeimos tikslų savo sutaupytais pinigais turėtų prisidėti savanoriškai. Jei vaikais nenori skirti pinigų ar vėliau apsigalvoja, nereikėtų jo versti elgtis priešingai.

Skolinkitės iš vaikų su... palūkanomis!

Kartais nutinka, kad iš vaikų tenka pasiskolinti pinigų, ypač jei staiga prireikia smulkiųjų. Jei iš savo atžalos nusprendžiate pasiskolinti, net jei tai yra kelių eurų suma, nepamirškite jos grąžinti.

Tuo atveju jei skolinatės didesnę sumą, iš anksto sutarkite, kada ją grąžinsite ir kiek už tai palūkanų sumokėsite. Elgdamiesi su vaiko turimais pinigais atsakingai, parodysite, kad galima savo pinigus patikėti kitiems žmonėms ir iš to dar gauti naudos. Tuo pačiu tai bus proga susipažinti su investavimo pagrindais.

Duokite laisvę spręsti, tačiau būkite „šalia“

Labiausiai vaikus motyvuoja jų įgalinimas. Skirti atžalai tam tikrą pinigų sumą numatytam laikotarpiui ir leisti jam nuspręsti, kaip paskirstyti ir kaip išleisti pinigus – viena vertingiausių gyvenimiškų pamokų. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas, maždaug penktadalis tėvų duodami vaikui kišenpinigių nepasikalba apie jų panaudojimo būdus ir tikisi, jog reikiamas pamokas vaikai išmoks per patirtį.

Tačiau taip nutinka ne visada. Apie 50 proc. 7–12 klasių moksleivių nurodo, kad jiems trūksta gyvenimiškų žinių apie finansų valdymą, todėl būkite pasiruošę pasidalinti finansų patarimais, kai vaiką užklups pirmieji finansiniai sunkumai.

Tiesioginė patirtis iš tiesų yra geras mokymosi būdas, tačiau tam visiškai neskiriant dėmesio, jūsų vaikas nebūtinai iš jos padarys tinkamas išvadas. Todėl tik nuoseklus ir atviras bendravimas kurs pasitikėjimą tarp tėvų ir vaikų ir formuos atsakingą atžalų požiūrį į finansus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs