Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pranešime žiniasklaidai primena – savarankiškumo pamokos mažiesiems būtinos, norint juos paruošti net ir trumpiausiems išsiskyrimams.
Pirmi turėtų pasiruošti tėvai
A.Jusė pabrėžia, kad 2018-ųjų liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jame reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo pasirūpinti, jog jaunesnis nei 6-erių metų mažylis be objektyvios būtinybės neliktų namuose vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
„Žinoma, svarbu suvokti, kad net šešerių sulaukęs ar dar vyresnis vaikas ne visada gali likti namuose vienas. Tėvai turėtų įvertinti, koks yra mažųjų psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai, gebėjimai likti be suaugusiųjų priežiūros. Tai priklauso ir nuo vaiko būdo bruožų, ugdymo, kaip šiam žingsniui jis yra ruošiamas. Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia”, – komentuoja A.Jusė.
Ekspertė pabrėžia – vaiko palikimas namuose yra daugelio faktorių įvertinimo reikalaujantis sprendimas. Tėvams privalu įsitikinti, ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti, įsipilti atsigerti.
Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia.
„Puiku, jei vaiką mokote saugiai naudotis namuose esančiais daiktais bei atkreipiate dėmesį, kurių liesti esant vienam namuose nevalia. Tačiau apgalvokite ir netikėtas situacijas, kurios nuo atžalos veiksmų gali nepriklausyti. Ar esate tikri, kad vaikas sugebės išlikti ramus, pavyzdžiui, įsijungus dūmų detektoriui? Įvertinkite, ar atžala sugebės susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais, ar galės paprašyti pagalbos. Galbūt to ir neprireiks, bet pasiruošti būtina”, – įsitikinusi A.Jusė.
Taisyklės laukiantiems sugrįžtančių tėvų
Anot psichologų, ramiai ir saugiai pabūti vienas namuose vaikas gali nuo 10-ies metų. Nors įstatymuose minimas kitas amžius, o specialistų nuomonės dėl savarankiškumo ir brandos laiko taip pat išsiskiria, tėvams A.Jusė rekomenduoja vadovautis adekvatumu. Jo pradžia – atsakingas darbas su vaikais.
„Galima pradėti nuo lengvų pratybų. Pratinkite vaiką pabūti vieną, kol išnešite šiukšles, patikrinsite pašto dėžutę. Tai truks vos keletą minučių, tačiau mažais žingsniais ugdysite savarankiškumą.
Siūlyčiau nepamiršti – jei vaikas nedrąsus, bijo, net suaugusiems atrodanti trumpa kelionė iki parduotuvės mažiesiems gali trukti amžinybę. Tai sukels stresą, ypatingai blogas emocijas”, – apie vaiko savijautos svarbą kalba A.Jusė.
Jei atžala pasižymi savarankiškumu ir yra pakankamai brandi, palikti ją vieną namuose galima. Tačiau ekspertė tai pataria daryti tik tada, kai supažindinama su pagrindinėmis taisyklėmis, ką daryti, o ko – ne.
„Duryse turėtų būti akutė. Tėvams privalu patikrinti, ar gerai pro ją matosi laiptinė. Išeikite pro duris ir paprašykite pažiūrėti. Jei tamsu – pasirūpinkite laiptinės apšvietimu, užtikrinkite, kad vaikas pasieks akutę. Paaiškinkite: atėjo nelauktas svečias – durų skambučius geriau ignoruoti. Sutarkite, kad prieš grįždami patys, vaikui paskambinsite telefonu, o tik tada – į duris,“ – pataria A.Jusė.
Draudiko atstovė primena, kad namuose visada turėtų likti mobilusis telefonas vaikui. Išmokykite, kada rinkti pagalbos numerį 112, o kada – jūsų, senelių, kaimynų, kitų suaugusiųjų. Surašykite numerius, pakabinkite matomoje vietoje, papasakokite, ką daryti, jei telefonas išsikrovė, nebeveikia.
Vaikas turėtų žinoti, kad kritiniu momentu gali nueiti pas kaimynus, paprašyti pagalbos. Todėl bent su vienu šalia gyvenančiuoju palaikyti draugiškus santykius tiesiog būtina.
Atsakomybė prieš savo ir svetimus vaikus
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį – likę vieni, vaikai gali pradėti nuobodžiauti bei leistis į nuotykių paieškas. Todėl svarbu sutarti, kokios naudojimosi televizoriumi, žaidimų kompiuteriu taisyklės, ar mažieji privalo būti namuose, ar gali išeiti į laiką.
„Pakalbėkite ir apie tai, ar leidžiate pasikviesti draugų, kaip jie kartu turėtų elgtis. Jei vaikas vienas, pasirūpinkite užimtumu: tam puikiai pasitarnaus ir nesudėtingų darbų sąrašas, ir įdomi knyga,” – pataria draudiko atstovė.
Anot A.Jusės, kitas svarbus aspektas yra namų saugumas. Tai elektros prietaisų, tinklų, santechnikos įrangos būklės patikrinimas, kelio užkirtimas galimoms gaisro, vagystės, nelaimingų įvykių rizikoms. Nors nelaimingo atsikimo atveju patirtą turto žalą padengia būsto draudimas, vaiko sugebėjimas tinkamai reaguoti į tokias situacijas turėtų išlikti didžiausiu tėvų rūpesčiu. Net ir nepavojingas nutikimas vienam namuose esančiam vaikui gali sukelti didžiulį išgąstį, o to išvengti padės trumpos pamokėlės namuose.
„Vaikai mėgsta žaisti, todėl net griežčiausios taisyklės gali būti išdėstytos kūrybiškai. Suvaidinkite situacijas, kurios lemtų savarankišką ir greitą sprendimą – į duris skambinantis nepažįstamasis, netikėtai dingusi elektra, sudužusi stiklinė. Treniruokitės, ką daryti, net jei įvyko vandentiekio avarija: taip išgelbėsite savo, kaimynų turtą, o, svarbiausia, bus mažiau išgąsčio vaikams”, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Ekspertė, apibendrindama patarimus tėvams, ragina suaugusiuosius nepamiršti atsakomybės ne tik prieš savo, bet ir svetimus vaikus. Įtarus, kad namuose paliekami mažieji, kurie negali savimi pasirūpinti, vieni lieka ilgam, be maisto, derėtų pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
