Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Specialistai skambina pavojaus varpais: tyrimai įrodė, kad išmanieji prietaisai neigiamai veikia vaiko raidą

Naujausi tyrimai rodo, jog vaikai iki dvejų metų prie ekranų praleidžia dvigubai daugiau laiko nei klausydamiesi tėvų skaitomų pasakų. Dešimtadalis jų kasdien naudoja įvairius mobilius prietaisus. Kiek toks vaikas laiko turėtų praleisti prie ekranų? Specialistų atsakymas griežtas: nulį minučių!
Vaikas su „iPhone 6 Plus“
Vaikas su telefonu / Scanpix nuotr.

Klaipėdoje organizuotoje konferencijoje „Kompleksinės integruotos pagalbos inovacijos ir perspektyvos raidos sutrikimų turinčiam vaikui ir šeimai“ pranešimą „Technologijų įtaka ankstyvajai vaiko raidai“ skaičiusi docentė daktarė Audronė Prasauskienė, Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, patikslina: tyrimas apėmė ir visai mažyčius kūdikius.

Todėl tikėtina, jog dvimetis prie ekrano vidutiniškai per dieną praleidžia kur kas daugiau nei 42 minutes, o knygeles su tėvais arba pats „skaitė“ tik po 21 minutę per dieną.

Nustatyta, jog net pusė vaikų iki 2 metų jau naudojo mobiliuosius prietaisus: telefonus, planšetinius kompiuterius.

Tas pats tyrimas parodė, jog tik maždaug pusei vaikų (42 proc.) buvo skaitoma.

„JAMA Pediatrics” paskelbtame tyrime Kanadoje dalyvavo 2441 vaikas. Dalyvių amžius – 24, 36 ir 60 mėn. Išvada buvo gana griežta: kuo daugiau vaikas leido laiko prie ekrano, tuo blogesnė buvo jo raida.

Pirmasis 1000 dienų vaiko gyvenime yra itin svarbus: formuojasi klausos, kalbos raida, motorika. „Visos šios raidos sritys formuojasi tik tada, kai smegenų branda sustiprinama išorine patirtimi. Pažymiu, su jokiu telefonu ar televizoriumi vaikas nepasikalbės“, – teigė A.Prasauskienė.

Dar vienas tyrimas, apėmęs 23 šalių sisteminę literatūrinę analizę, parodė, jog televizoriaus žiūrėjimo trukmė lemia prastesnius akademinius pasiekimus.

Nustatyta, jog daugiau prie ekranų praleidę vaikai elgiasi agresyviau, jiems dažniau būdingi hiperaktyvumo ir dėmesio koncentracijos sutrikimai, rizikingas seksualinis elgesys, materializmas, nutukimas.

Teigiamas poveikis buvo nustatytas tik tada, kai vaikai žiūrėjo specialias mokomąsias programas.

„Tai ką daryti? Patiko atsakymai viename straipsnyje: pastatyti televizorių kampe, uždengti, atsikratyti, nejungti valgant. Beje, turėjau šeimą, kurios mama lyg tarp kitko užsiminė, kad pastačius vaikui planšetę šis ima geriau valgyti. Paklausiau, ką sesei pastato? Sako: kompiuterį. O ką patys žiūrit? Atsakė, jog televizorių. Tai ką tada mes turime guldyti į reabilitacijos ligoninę? Turbūt abu tėvus“, – stebėjosi gydytoja A.Prasauskienė.

123rf nuotr./Vaikas su planšetiniu kompiuteriu
123rf nuotr./Vaikas su planšetiniu kompiuteriu

Vaikams iki dvejų metų apskritai nerekomenduojama leisti laiko prie ekranų.

„Tai ar taip jau visai negalima? Jei sakysite, kad griežtai negalima, šiais laikais pralošite“, – į susirinkusius specialistus kreipėsi A.Prasauskienė.

Anot jos, turbūt naivu tikėtis, kad vaikai, augantys ekranų pilnuose namuose, ilgai bus apsaugoti nuo jų. Todėl verčiau parinkti laideles ar programas, kurios turi ugdomąjį turinį užuot įbrukus vaikui ekraną į rankas ir palikus vieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?