Pasak vaiko teisių gynėjos, teisininkės Ugnės Klingerės, draudimas ar bandymas trukdyti vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ne tik pažeidžia vaiko teises, bet ir padaro didžiulę emocinę ir psichologinę žalą jam.
Dažniausios priežastys, kodėl po skyrybų vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, tai tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po ištuokos vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko. Deja, abiem atvejais nukenčia vaikas.
„Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams“, – sako U.Klingerė.
Anot jos, tėvų motyvavimas susitarti, rasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius, tarpininkavimas sudarant bendravimo su vaiku tvarką, dažniausiai padeda tėvams išgirsti vienam kitą, išspręsti nesutarimus, bent iki to laiko, kol minėtą tvarką patvirtina teismas.
Vaiko teisių gynėjai tarpininkauja, kai tėvai patys ieško sprendimų, kaip nusistatyti abi puses tenkinančią bendravimo su vaiku tvarką, kol ją nustatys teismas.
„Esame pasiruošę padėti besiskiriančiai šeimai – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai. Svarbu suprasti, kad draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – sako vaiko interesus ginanti Tarnybos teisininkė.
Jei vis tik tėvai gražiuoju nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėčio ar mamos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šią tvarką nustato teismas. Jis gali patvirtinti pačių tėvų sutartą ir sudarytą tvarką. Jeigu tokios sutarties nepavyksta sudaryti, tuomet teismas, po mediacijos, išsprendžia poros ginčą ir nustato bendravimo su vaiku tvarką, kurios tėvai privalo laikytis.
„Labai svarbu, kad suaugusieji suprastų – skiriasi pora, bet ne tėvai. Dažnu atveju, konfliktai skyrybų proceso metu ar po jų yra neišvengiami, tačiau tėvai turėtų stengtis emocijas ir ginčus palikti nuošaly ir ieškoti geriausių sprendimų vaikui“, – į būtinybę apsaugoti vaiką skyrybų procese, dėmesį atkreipia U.Klingerė.
Tėvų pykčiai ir ambicijos, tarpusavio nesutarimai neturėtų nustelbti vaiko poreikio bendrauti ir turėti abu tėvus, jausti bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.
