Pirmoką Herkų auginanti vilnietė Simona pasakoja, kad pati nuo vaikystės buvo itin taupi: tėvų duotus smulkius dienpinigius iškart dėdavo į taupyklę – tokiu būdu norėdavo susitaupyti pinigų didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, riedučiams. Susilaukusi sūnaus, moteris su juo nuo mažų dienų kalbėdavo apie pinigus.
„Herkus taupyti pradėjo ketverių, tačiau iš pradžių nelabai suprato taupymo esmės – vos surinkęs apvalesnę sumą pinigų, parduotuvėje imdavo dairytis, ką nusipirkti. Ne kartą teko aiškinti vaikui, jog tai, kad turi pinigų, nereiškia, kad juos reikia nedelsiant išleisti bet kokiai prekei – geriau apgalvoti ir tai padaryti tada, kai išties bus didelis noras ir išlauktas tikslas“, – pasakoja Simona.
Vaikui augant ir vis daugiau suprantant apie pinigus, Simona sūnui atskleisdavo vis daugiau dalykų. Pavyzdžiui, kad, perkant reikalingas prekes su akcijomis, susitaupo nemažai pinigų. Tad knygelę nusipirkus su 40 proc. nuolaida, nuo šio pirkinio susitaupė, tarkime, keturi eurai. Už juos galima dar ką nors nusipirkti papildomai arba tiesiog sugrąžinti į taupyklę. Tokiais ir panašiais pavyzdžiais Simona su vaiku kalbėdavosi apie pinigus.
Vaiko santaupos ir jų panaudojimas – kas yra teisinga?
Iš tiesų, dilema įvyko tada, kai vaikas, sutaupęs didesnę pinigų sumą, kone kasdien pradėjo klausinėti, ką jis galėtų nusipirkti – buvo akivaizdu, kad pribrendo momentas, kuomet jis norėjo pajusti ilgo taupymo „grąžą“. Bekalbant su berniuku buvo nuspręsta, kad jis, kaip didelis kelionių mėgėjas, už savo pinigus galės nusipirkti lėktuvo bilietą, kurį po kelionės būtų galima įrėminti ir palikti prisiminimui kaip pirmą didesnį jo pirkinį, be to, labai įsimintiną. Tokiu būdu jis ne tik bus investavęs savo santaupas į išties vertingą pirkinį, bet ir suvoks, kiek daug galima padaryti/nusipirkti, jeigu turi kantrybės ir tikslą.
Idėja, rodos, graži, tačiau apie ją aplinkiniams užsiminusi mama teigia sulaukusi kritikos strėlių – juk kelionės neva yra tėvų pareiga, todėl įpareigoti vaiką pirkti lėktuvo bilietą yra nesąžininga, kaip ir daug kitų dalykų, už kuriuos tėvai neva turėtų mokėti iš savo kišenės.
Anot „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities ekspertės Justinos Bagdanavičiūtės, kiekviena šeima gali turėti skirtingus susitarimus, kam ir kaip bus naudojami vaiko sutaupyti pinigai, svarbu, kad susitarimas tenkintų abi puses vienodai. Tačiau įprastai, vaiko sutaupyti pinigai būna skirti jo paties norimoms prekėms/paslaugoms įsigyti.
Reaguodama į Simonos istoriją, J. Bagdanavičiūtė dalijasi įžvalgomis: „Jei tai buvo vaiko idėja ir noras taip išleisti savo santaupas – tėvai turėtų aptarti su vaiku visas detales ir įsitikinti, kad jis supranta, kam ir kaip tie pinigai bus išleisti, kokią naudą iš to jis gaus, kokios galėtų būti kitos alternatyvos. Jei sprendimas po bendros diskusijos nesikeičia – reikia leisti vaikui priimti savarankišką finansinį sprendimą. Iš situacijos matyti, kad kelionės yra vaiko aistra, tad pirmas bilietas už savo pinigus gali būti tikras įkvėpimas ateities tikslams ir svajonėms.“
Ekspertė akcentuoja ir tai, kad vaikas turėtų suprasti, koks apskritai yra pinigų vaidmuo šeimoje ir kokie finansiniai procesai joje vyksta. „Iš pradžių temos galėtų būti labiau teorinės, kaip tėvai uždirba pinigus, kaip ir kam uždirbtus pinigus šeima išleidžia. Galima aptarti norus/poreikius, būtinąsias išlaidas bei santaupas.
Kuomet su pagrindinėmis pinigų temomis vaikas susipažinęs, galima aptarti ir šiek tiek sunkesnes temas, ne tik teoriškai papasakojant, bet ir praktiškai įtraukiant patį vaiką, pavyzdžiui, į šeimos biudžeto planavimą: kartu padiskutuoti, kokiems dalykams reikės pinigų šį mėnesį. Paklausti vaiko nuomonės, leisti prisiminti, kokios yra būtinosios išlaidos jūsų šeimoje, supažindinti su šio mėnesio prioritetais, taupymo tikslais, nepamiršti ir šeimos pramogų, laisvalaikio“, – vardija ekspertė.
Skaitmeniniame amžiuje vaikas gali net nesuprasti, kad reikia mokėti įvairius mokesčius už vandenį, elektrą, šildymą ar pan., nes jis nemato, kad tą daro tėvai, sumokėdami sąskaitą internetu. Tačiau įtraukus vaikus į šeimos finansinių klausimų sprendimus, parodysite daug aiškesnį vaizdą, kur ir kaip yra skirstomi šeimos pinigai, o tai padės puikius pamatus savarankiško gyvenimo pradžiai.
„Kuo daugiau vaikas bus įtrauktas į šeimos biudžetą ir supras, kad pinigai yra ribotas išteklius, kurį reikia paskirstyti tam tikroms sritims, tuo lengviau jam bus suprasti, kad ne visus norus pavyks tėvams išpildyti, ar, pavyzdžiui, parduotuvėje ištikus lūkesčių/norų nesuvaldymui, galėsite priminti, kokie yra jūsų šeimos šio mėnesio prioritetai, užuot tiesiog atkirtę „nepirksiu“ ar „nėra pinigų“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertė.
Kodėl svarbu su vaikais kalbėti apie pinigus?
Yra daug vaikų, kurie apskritai netaupo, nes tėvai su jais apie tai nekalba, nemoko ir pan. Dalis tėvų vengia pokalbių su vaikais apie pinigus galvodami, kad tai suaugusiųjų reikalas. Toks požiūris yra ydingas, nes „finansinė tyla“ gali vaikams suformuoti požiūrį, kad jeigu apie tai nekalbama, vadinasi, pinigai nėra svarbūs, galbūt reikia jų vengti, bijoti.
Anot „Swedbank“ ekspertės, apie finansus su vaikais galima pradėti kalbėtis labai anksti – kai jiems sukanka 3–4 metai. Kuo anksčiau vaikams pradėsite aiškinti, kas yra pinigai ir kaip reikia su jais elgtis, tuo stipresnius ir geresnius finansinio raštingumo pamatus sudėsite.
„Praktika liudija, kad finansiškai raštingesni žmonės gali daug geriau planuoti asmeninius finansus: pavyzdžiui, jie sėkmingiau taupo, laikosi drausmės, atsakingiau skolinasi, anksčiau ima planuoti pensiją, diversifikuoja investicijas – visa tai jiems suteikia daugiau stabilumo ir užtikrintumo“, – pastebi pašnekovė.
Ji priduria – pirmieji finansinio lavinimo žingsniai yra būtent šeimoje. Svarbu, kad jie būtų ne tik teoriniai, papasakoti, bet ir praktiniai: leisti vaikams patiems priimti sprendimus, turėti savo pinigų, būti įtrauktiems į šeimos laisvalaikio planavimą ir pan.
„Neabejotinai svarbus ir pačių tėvų pavyzdys, nes vaikai stebi, kaip tėvai elgiasi su pinigais, kokius sprendimus daro ir tą neretai nori patys kopijuoti. Tad svarbu, kad edukacija ir veiksmai sutaptų. Jei norite išmokyti vaiką taupyti, parodykite, kad taupote ir jūs“, – pataria J.Bagdanavičiūtė.
(NE)vaikų reikalas?
Planuojate kelionę ir žinote, kad vaikas visko norės ir teks visos kelionės metu su tuo „kovoti“? Ekspertė pasakoja, kad su mažesniais vaikais greičiausiai nepadiskutuosite apie konkrečias sumas, tačiau svarbu parodyti, kiek daug dalykų reikia apgalvoti, apsvarstyti bei įvertinti planuojant kelionę, atostogas ar kitą šeimos pramogą, juk kelionės metu pinigų reikės ir nakvynei, maistui, pramogoms, ir kt.
„Tai praplės mažesnių vaikų supratimą, iš ko susideda atostogos, o su paaugliais galima dėlioti ir konkretesnes sumas, pavyzdžiui, paprašyti labiau įsitraukti surandant pigesnių skrydžių bilietų, nakvynės vietų ar įdomesnių nemokamų pramogų visai šeimai. Taip išlošite ne tik pastiprinę vaikų finansines žinias, bet ir turėsite bendrystę bei bendrą tikslą šeimoje“, – pataria J.Bagdanavičiūtė.
Nenuostabu, kad vaikai pramogas vertina, jų nori ir, dažnu atveju, supranta, kad jos kainuoja, tačiau kiek vaikui aktualu suvokti ir tai, kad kainuoja ir nauja indaplovė bei namų remontas? „Į detales, kiek kainuoja remontas, gal ir nebūtina leistis, tačiau svarbu vaikui patikslinti, kad šiuo metu šeimos prioritetas yra namų atnaujinimas, tam reikalinga didesnė pinigų suma, kurios neišeina apmokėti iš vieno ar kelių mėnesių atlyginimo, todėl kurį laiką gali reikėti atsisakyti papildomų išlaidų ar peržiūrėti biudžetą, nes didesnė dalis pajamų bus nukreipta į šį šeimos tikslą“, – pataria specialistė.
Ji įsitikinusi: šiuolaikiniams vaikams, jaunimui technologijos yra ypač svarbios. Su jomis daug lengviau valdyti finansus, taip pat yra įvairiausių programėlių, kurios gali padėti taupyti, dėlioti biudžetą, sekti išlaidas, investuoti, apsaugoti informaciją, pinigus, investicijas.
„Svarbu ne tik aptarti visas finansų valdymo temas, rasti įrankių jas praktikuoti, bet ir išmokyti vaiką kritiškai mąstyti, atsirinkti informaciją, nes aktyviai veikiantys sukčiai šiuo metu kelia taip pat nemažai iššūkių, kuriuos galima sumažinti vaikus edukuojant, šviečiant“, – neabejoja „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė J.Bagdanavičiūtė.
Trumpai ir aiškiai apie pinigus
Ką pasakyti vaikui:
- Pinigai yra ribotas išteklius, jų nėra begalybė.
- Visko nusipirkti nėra galimybės, todėl mokomės atskirti poreikius nuo norų.
- Jei turi pinigų, nebūtina juos visus iš karto išleisti. Dalį galima atsidėti taupymui.
- Taupyti smagiau, kai turi svajonę ir tikslą. Dar smagiau svajonę vizualizuoti: nusipiešti, sukonstruoti, nulipdyti ir pasidėti matomoje vietoje.
- Perkant su nuolaida, galima gerokai sutaupyti.
Ką žinoti tėvams:
- Apie finansus su vaikais galima pradėti kalbėtis anksti – dar prieš ruošiantis į pirmą klasę.
- Pradžioje vaikus vertėtų supažindinti su pinigų samprata: kaip juos uždirbame ir kodėl jų turime tiek, kiek turime ir kaip juos leidžiame.
- Labai naudinga vaikus praktiškai įtraukti į finansų, mokesčių ir pirkinių planavimą šeimoje. Taip vaikai lengviau suvoks, kad pinigai yra ribotas išteklius, kurį reikia paskirstyti poreikiams ir norams.
- Vaikai mokosi iš pavyzdžių – pasidalinkite su vaikais, kaip jūs taupote ar užsidirbate papildomai.
