Apie tėvų įtaką formuojant vaiko požiūrį į sportą ir dažniausiai daromas klaidas pasakoja vaikų psichologas, Lietuvos psichologų sąjungos narys Jonas Jokimas.
Balansas tarp vaiko ir tėvų siekių
Pasidomėjus, kur klysta tėvai, paaiškėjo, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – per mažas arba netinkamas motyvavimas, kai, pavyzdžiui, vaikas yra spaudžiamas pasiekti tėvų, o ne savo paties suformuotus tikslus.
Svarbu, kad abu tėvai turėtų bendrą nuomonę auklėjimo klausimu ir būtų vienodai suinteresuoti skatinti vaiką sportuoti.
„Dažnai nutinka taip, kad tėvams yra kur kas svarbiau, jog vaikas įgyvendintų jų norimą tikslą, apie kurį jie galėtų papasakoti kitiems, tačiau toks bandymas motyvuoti tampa jau nebe vaiko, o tėvų poreikių patenkinimu. Todėl labai svarbu išlaikyti balansą tarp vaiko ir tėvų siekių, leisti vaikui pačiam pasirinkti jį motyvuojančią veiklą. O jei vaikas neturi motyvacijos ir noro, tuomet nebus ir pasiekimų“, – mintimis dalijosi J.Jokimas.
Taip pat ne mažiau svarbu, kad abu tėvai turėtų bendrą nuomonę auklėjimo klausimu ir būtų vienodai suinteresuoti skatinti vaiką sportuoti, suteiktų jam emocinį palaikymą, o sportas taptų viena bendrų šeimos veiklų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Advokatas V.Bernatonis: „Visos šeimos labai gražiai atrodo nuotraukose. Tačiau žmonės nėra nuotraukos“
Priimti nesėkmes irgi reikia išmokti
Vaikų psichologas pabrėžė, kad išmokti tinkamai įvertinti pralaimėjimą irgi yra labai svarbu. O tėvai savo elgesiu, kartais patys to net nesuprasdami, vaikui įskiepija netinkamą požiūrį į klaidas ir nesėkmes.
„Pralaimėjimą reikėtų aiškinti kaip paskatą ne nusivilti, o kaip tik atvirkščiai – sekantį kartą pasistengti labiau. Taip pat kartu su vaiku turėtų būti analizuojamos padarytos klaidos ir tobulėjimo galimybės. Blogiausia, kai dėl netinkamo nesėkmės suvokimo vaikai griebiasi netgi socialiai nepriimtinų būdų, pavyzdžiui, sukčiauja tam, kad bet kokia kaina būtų pasiekta pergalė“, – galimas auklėjimo spragas įvardijo J.Jokimas.
Dar vienas galimas neigiamas padarinys – sporto vengimas apskritai, nes vaikui mažėja, o galiausiai ir išvis dingsta motyvacija užsiimti ta veikla, kuri sukelia jam stresą, neigiamas emocijas. Motyvuojančių varžytuvių pavyzdžiu galėtų būti laikomos „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kuriose vaikai ne tik aktyviai leidžia laisvalaikį užsiimdami sportine veikla, bet ir mokosi vieni iš kitų.
Noras sportuoti ateina pamažu
Anot J.Jokimo, daugeliui tėvų vis dar sunkiai sekasi suvokti, kad sportinių įgūdžių formavimo procese didžiausią vaidmenį atlieka ne fiziniai, o kaip tik atvirkščiai – psichologiniai, socialiniai veiksniai. Taigi, psichologo teigimu, viskas prasideda nuo bendravimo ir per jį ateinančio suvokimo, kodėl sportas apskritai reikalingas.
„Didinti vaiko motyvaciją užsiimti sportine veikla reikėtų pamažu, jokiu būdu jo neskubinant ir nespaudžiant. Žingsnis po žingsnio mokymasis leidžia vaikui tinkamai perprasti paprastesnes užduotis ar pratimus, taip pamažu pereinant prie sudėtingesnių. Tokiu būdu vaikas ima geriau jausti savo galimybių ribas, pastebi, kur jam reikėtų pasitempti, o kas sekasi labai gerai“, – aiškino J.Jokimas.
Taikydami tokį mokymosi būdą tėvai turėtų stebėti ir skatinti savo atžalą, pagirti už tinkamai atliktas užduotis ir jokiu būdu nebarti, kai kas nors nepasiseka. O dalyvaudami įvairiose masinėse sporto veiklose, pavyzdžiui, „Lietuvos mokyklų žaidynėse“, vaikai turi kur parodyti savo pasiekimus, natūraliai atsiranda noras siekti vis geresnių rezultatų, pajusti komandinę dvasią.
Apie projektą
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau kaip 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laida rodoma kiekvieną šeštadienį per TV6 kanalą.
Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
