2005 metais išleistos knygos „Paskutinis vaikas miškuose“ autorius Richard Louv supažindino pasaulį su terminu „gamtos deficito sutrikimas“. Pasak rašytojo, per pastaruosius kelis dešimtmečius vaikų ir gamtos santykis labai pasikeitė. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad 11-15 metų amžiaus vaikai maždaug 7,5 valandas per dieną praleidžia priešais ekranus, o žaidimams lauke skiria tik maždaug 4 valandas per savaitę. R. Louv pabrėžia, kad „gamtos deficito sutrikimas“ nėra medicininė diagnozė, tačiau mokslininkai sutinka, kad, jei vaikai gamtoje leidžia nedaug laiko, jiems gresia sveikatos problemos.
Daugybės mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad buvimas gamtoje padeda kovoti su stresu, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, kūrybiškumą ir skatina vaiko fizinį ir emocinį vystymąsi.
„Laikas, praleistas gamtoje, vaikams svarbus tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės sveikatos. Vaikai pasaulį pažįsta jį tyrinėdami, čiupinėdami, judėdami. Būdami lauke, jie lavina savarankiškumą, ugdo pasitikėjimą savimi. Šiuolaikinis gyvenimas pilnas skubėjimo, o gamta padeda atsipalaiduoti, nekelia jokių reikalavimų“, – kalba psichologė.
Amerikos mokslinių tyrimų institutų studija (American Institutes for Research) atskleidė, kad vaikų, kurie yra mokomi lauke, mokymosi rezultatai pagerėja iki 27 procentų. Laikas gamtoje svarbus ne tik vaiko vystymuisi, bet taip pat ir planetai, nes mažieji, kurie daugiau būna lauke, užaugę labiau domisi aplinkosauginiais klausimais.
„Žmonės, kurie vaikystėje leidžia laiką gamtoje, labiau ja rūpinasi ir suaugę. Vaikai būdami lauke kuria su gamta savitą ryšį, geriau susipažįsta su jos dėsniais, ciklais. Šis ryšys padeda suprasti save kaip gamtos dalį. Tokiems vaikams rūpi atliekų rūšiavimas, floros ir faunos gerovė“, – sako K. Lapinskė.
Žmonės, kurie vaikystėje leidžia laiką gamtoje, labiau ja rūpinasi ir suaugę
Įdomu, tai, kad namų areštas anksčiau būdavo gana paplitusi bausmė vaikams nusižengus. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad 40 procentų šiuolaikinių tėvų bando priversti vaikus daugiau laiko leisti lauke. Tėvams, kurie siekia, kad jų atžalos būtų sveikesnės ir užaugtų sąmoningesnės, K. Lapinskė siūlo koreguoti savo kasdienius įpročius, keisti savo pačių elgesį taip, kad parodytų, jog gamta yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.
„Tėvams, kurie norėtų atžalas atplėšti nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranų, reikėtų patiems rodyti sektinus pavyzdžius, t.y. kartu su vaikais leisti laiką gamtoje, važiuoti į kaimus, iškylauti. Negalima raginti vaikus elgtis vienaip, o patiems likti išsidrėbus ant sofos prie televizoriaus – taip nieko nepasieksime“, – pataria psichologė.
Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija 2018-2019 metais įgyvendina neformalaus gamtos pažinimo projektą „Gamtukai“ . Projekto tikslas – šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ iki 2019 m. balandžio mėnesio aplankė daugiau kaip 160 mokyklų, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 50 000 pradinių klasių moksleivių. Projekto metu sukurtą spalvingą ir įdomią mokomąją medžiagą galite išbandyti ir jūs – apsilankykite svetainėje www.gamtukai.lt ir spręskite „Gamtukų“ testus, žiūrėkite mokslinius eksperimentus ir vartykite knygeles apie negyvąją ir gyvąją gamtą.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
