Ankstyvojo ugdymo psichologė, darželio „Istorijų namai“ Kaune įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė išplatintame pranešime dalijasi įžvalgomis apie tai, ką darželio aplinka paprastai reiškia skirtingo amžiaus vaikams.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas.
Taigi darželio „paragauti“, vienaip ar kitaip, gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad vieno teisingo atsakymo, kada reikėtų leisti vaiką į darželį nėra ir negali būti – viskas priklauso ir nuo vaiko charakterio, pomėgių, ir nuo tėvų požiūrio bei galimybių.
Į darželį nuo vienerių – misija (ne)įmanoma?
Svarstant leisti vaiką į darželį sąlyginai anksti, t. y. 1–1,5 metų, pirmiausia svarbu įvertinti, kaip patys tėvai yra nusiteikę ir psichologiškai tam pasiruošę. Nereikėtų savo nerimo rodyti prie mažylio, nes tuomet ir jis tą pajaus.
Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, priklauso ir nuo to, kokią rutiną jis turi namuose ir kiek ji bus panaši darželyje. Tėvus visuomet skatinu papasakoti darželio bendruomenei, kokie yra pagrindiniai vaiko ritualai namuose, kad galėtume juos atliepti ir darželyje. Svarbu ir tai, kaip vaikas yra prisirišęs prie mamos, kiek jam jau leidžiama tyrinėti pasaulį pačiam.
Tokio amžiaus vaikas darželyje visų pirma pratinasi ne prie kitų vaikų, bet prie suaugusiųjų, todėl labai svarbu grupėje atrasti žmogų, kuris jam patiktų, būtų mielas ir artimas. Tuomet ir adaptacija vyksta sklandžiai. Paprastai vaikai gana greitai prisiriša prie jam patinkančių žmonių, aplinkos. Tą padaryti padeda ir žaidimai, dainos.
Be to, jaunesni vaikai dar neturi tiek prisiminimų, kuriuos galėtų palyginti, tad jiems ne tiek svarbu aplinka, kiek pažįstamas ir patinkantis asmuo. Būtent tai yra jo saugi bazė.
2 metai – jau išmoktos pirmosios savarankiškumo pamokos
Atsižvelgiant į tėvystės atostogas ir darželių infrastruktūrą, Lietuvoje palankiausia vaikus išleisti į darželį nuo dvejų metų, todėl daugeliu atveju taip ir yra. Ar toks laikas ir yra optimalus?
Dvimečiai yra emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis.
Manau, kad jei tėvai turėtų galimybes ir palankias sąlygas leisti vaikus anksčiau, ne vienas taip ir darytų. Vis dėlto 2 metai iš tiesų yra tas laikas, kai vaikas yra pakankamai savarankiškas – išmokęs asmeninės higienos, geba pademonstruoti, ko nori.
Tokiame amžiuje vaikui jau yra sumažėjusi svetimų žmonių ir išsiskyrimo baimė, jis jau pradeda domėtis kitais vaikais, vikriai juda aplinkoje – bėga, lipa ir pan. Be to, dvimečiai yra ir emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis. Visa tai padeda adaptuotis darželio aplinkoje.
Darželio „senoliai“ – lengviau adaptuojasi, bet sunkiau mezga draugystes
Žinoma, ne paslaptis, kad paprastai noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų. Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes. Dėl šių priežasčių 3 metų startas darželyje yra tikrai dažnas ir neretai laikomas aukso viduriuku.
Na, o kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus – 3,5–4 metų ir vyresnius, pastebiu, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau. Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti. Vis dėl to tokiame amžiuje vaikas jau turi susiformavusius įpročius, kuriuos darželyje neretai būna sunku pakeisti naujais.
Pavyzdžiui, jei iki pradėdamas lankyti darželį vaikas bendravo daugiausia tik su suaugusiaisiais – seneliais, aukle, tuomet natūralu, kad jiems sunkiau sekasi užmegzti draugystes darželyje. Kitaip tariant, jei 1–2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniesiems tenka priprasti prie bendraamžių.
Todėl jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patarčiau prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį. Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.
Pastebiu, kad net dabar vaikams grįžus į darželį po kelių mėnesių karantino pertraukos, tai jau daro įtakos jų bendravimo įgūdžiams. Kai kuriems tenka vėl iš naujo mokytis, kaip mandagiai parodyti dėmesį, pakviesti kartu žaisti ir pan.
Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones.
-
Skirmantas Malinauskas – apie bedarbystę, laiką sau ir šeimai: „Man 39-eri. Galbūt laikas perdėlioti prioritetus?“
-
Keturis sūnus auginanti Joana – apie laiką su vaikais ir ugdymą: nereikia jų auginti tarsi stiklainyje
-
Žinomas treneris A.Dzeranovas – apie kaukazietišką auklėjimą ir savo šeimos modelį: visi mano žygdarbiai dėl jos
Kuo anksčiau lavinsime vaiko vaizduotę, tuo ji bus turtingesnė
Dar vienas skirtumas, kuris išryškėja tarp jaunesnių ir vyresnių vaikų, tai jų gebėjimas laisvai fantazuoti. Mes daug dėmesio skiriame kūrybiniams žaidimams, kuriuose vaikai gali duoti laisvę fantazijai. Atėję į darželį vyresnieji tai priima sunkiau – jiems sudėtingiau atsipalaiduoti ir laisvai kurti savo žaidimo siužetą, tam prireikia kiek daugiau laiko.
Natūralu, nes, tarkim, 5 metų vaiko mąstymas jau konkretėja, tad jei kūrybiniam mąstymui iki tol nebuvo skirta dėmesio, jam yra sunkiau. Tuo tarpu 2–3 metų vaikai labai greitai įsijaučia į įvairius vaizduotės žaidimus, lengvai juos priima ir neapsistoja ties vienos temos vystymu. Net pačius mažiausius jau bandome sudominti nuotykių knygomis, herojais, kuriuos vėliau perkeliame į savo žaidimus. Žinoma, jiems reikalinga daug didesnė suaugusiųjų iniciatyva, kai tuo tarpu vyresnieji jau patys gali planuoti ir vesti žaidimus, burtis į komandas.
Kaip žinoti, kada jau laikas?
Žinoma, kaip jau minėjau anksčiau, tik patys tėvai gali nuspręsti, kas jo vaikui yra geriausia ir kada jis turėtų pradėti ankstyvąjį ugdymą. Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones, kaip noriai gali pabūti ir kitų žmonių draugijoje. Kai vaikas jau pradeda dairytis kitų vaikų mamą palikdamas antrame plane, tai taip pat jau neblogas rodiklis.
Tačiau svarbiausia, kad bet kokio amžiaus vaikas darželyje jaustųsi saugus ir ramus, kitaip net geriausios ir smagiausios ugdymo programos jam nerūpės.
