– Kaip dažnai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba susiduria su situacijomis išsiskyrusiose šeimose? Kokios jos būna?
– Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia apie 8 tūkst. porų, o oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6 tūkst. vaikų. Tokį didelį skyrybų skaičių, be abejo, lydi įvairūs buvusių sutuoktinių nesutarimai, kuriuos vaiko teisių gynėjams tenka padėti spręsti ir nuo jų apsaugoti vaikus.
Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo dydžio klausimų. Padedant vaiko teisų gynėjams arba nukreipiant pagalbos tėvus į mediatorių, psichologą ir pan., didžiąją dalį tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai. Sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama, vaikas pasitelkiamas skaudinti vienam kitą – prasideda teisminiai ginčai, tada įveikti sunkumus prireikia daugiau laiko.
Sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama.
Tačiau, kad ir kokį sunkų laikotarpį išgyventų skirtingais keliais nusprendusi pasukti pora, kviečiame visada prisiminti, kad labiausiai pažeidžiamas tuo metu yra jūsų vaikas. Artimiausių žmonių atsiskyrimas sukrečia vaiko pasaulį, pažeidžia jo saugumo jausmą, tad padarykime viską, kad apsaugotume vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
– Kokios yra pagrindinės vaiko teisės, kurios turėtų būti užtikrintos, kai vaikas auga tarp dviejų šeimų ir yra priskirtas gyventi tik su vienu iš tėvų?
– Dažnai primename, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tad vaikui gyvybiškai reikalinga iš abiejų tėvų išgirsti, kad jie ir toliau lygiai taip pat myli vaiką, o pokyčiai įvyko tik suaugusiųjų santykiuose – tai niekaip nekeičia tėčio ir mamos santykio su juo.
Tėvams išsiskyrus, esminės vaiko teisės išlieka tos pačios: vaikas turi augti saugus ir mylimas, juo tinkamai rūpinamasi ir užtikrinta vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui ir toliau palaikyti įprastą ryšį su seneliais, tetomis, dėdėmis, kitais artimais giminaičiais.
Skiriasi pora, bet ne tėvai.
Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių šeimoje vaikas liks gyventi tuose pačiuose namuose, lankys tą pačią mokyklą ir būrelius, išsaugos ryšį su draugais – irgi labai gerai. Kuo mažiau pokyčių vaiko gyvenime įvyks, tuo saugesnis jis jausis.
Apie visas būtinas permainas raskite laiko su vaiku ramiai pasikalbėti, paaiškinkite, kas pasikeis ir kaip, išgirskite vaiko nuomonę. Svarbiausiais klausimais su vaiku geriausia kalbėti abiem tėvams kartu, prieš tai pasitarus tarp savęs. O naujienas sūnui ar dukrai praneškite pirmiausiai patys jau tvirtai apsisprendę dėl jų.
– Išsiskyrusiose šeimose vaiko adresas yra priskiriamas prie vieno iš tėvų gyvenamosios vietos. Ar adreso priskyrimas suteikia daugiau teisių į vaiką? Pavyzdžiui, ar tai reiškia, kad galima kitos pusės neinformuoti apie vaiko apsilankymą gydymo įstaigoje, nepasitarus keisti mokyklą ir pan.?
– Abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai suprantame kaip tėvų brandaus ryšio palaikymą visais su vaiku susijusiais klausimais, nuolatinį tarimąsi, apsikeitimą informacija.
Jeigu kaip nors ribojamas vieno iš tėvų bendravimas su vaiku, nuslepiama svarbi informacija ar vaikas negrąžinamas po susitikimo tam tėvui, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, tai laikoma vaiko teisių pažeidimu. Tokiais atvejais įsitraukia vaiko teisių gynėjai ir pasikalbėję su tėvais, išklausę vaiko nuomonę, ieško vaikui geriausio spendimo, inicijuoja pagalbą šeimai, kuri padės įveikti sunkumus. Patariame prioritetą visada teikti ne asmeniniams tikslams pasiekti, o vaiko geriausiems interesams užtikrinti.
Jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme. Tai atvejai, kai santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia, kai gimsta vaikas nesusituokusiems ir kartu negyvenantiems tėvams. Šio sprendimo būtina laikytis. Vaikas deklaruojamas tuo pačiu adresu, kaip ir vaiko mama, tėtis, įtėvis ar kitas įstatymu nustatytas globėjas, kuris deklaruoja vaiko gyvenamąją vietą.
– Ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tenka susidurti su situacijomis, kuomet vienas iš tėvų žūtbūt nori perimti nuolatinę vaiko priežiūrą ir pradeda manipuliuoti vaiku, šmeižti kitą pusę ir taip nukenčia vaiko gerovė?
– Tėvai vis daugiau domisi vaiko raidos, auklėjimo klausimais, yra linkę ieškoti pozityvių sprendimų, nes supranta, kad jų tarpusavio santykiai tiesiogiai veikia vaiką. Džiaugiamės kiekvienu atveju, kai tėvai orientuoti į sprendimų paiešką, išlieka sąmoningomis asmenybėmis, geba pasirūpinti savimi ir vaiku, kai pasikalbėjus su vaiko teisių gynėjais, psichologu, mediatoriumi, tėvams pavyksta rasti sprendimus ir itin kebliose situacijose.
Nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos vis dar dažni teisminiuose ginčuose.
Tačiau nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos vis dar dažni teisminiuose ginčuose. Į šį sudėtingą ir ilgai užsitęsiantį procesą dažnai įtraukiamas ir vaikas, o blogiausia, kai tėvai ima manipuliuoti vaiku savo tikslams pasiekti. Svarbu suprasti, kad vaikas myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem. Jam ypač skaudu, net jeigu to neparodo, kai vienas iš tėvų apie kitą kalba nepagarbiai, jį menkina. Taip kompensuodami savo nuoskaudas, ambicijas tėvai žaloja vaiką emociškai – vaikas tapatinasi su abiem tėvais, tad kritika vieno iš jų adresu, tarsi sumenkina dalį vaiko asmenybės.
Gali būti, kad nedarniuose santykiuose augantis vaikas dėl bejėgiškumo, patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų pats jaus pyktį, o jį išreikš destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje – darželyje, mokykloje. Toks elgesys byloja apie vaiko jaučiamą nesaugumą. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga šeimai, suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus.
– Ką daryti, jei vaiko teisių pažeidimas yra susijęs su vaiko pasipriešinimu ir jo nenoru bendrauti su vienu iš tėvų?
– Mums tenka susidurti su tokiais atvejais – tada pagalba būna reikalinga ir vaikui, ir tėvams.
Vaiko nenoras bendrauti su vienu iš tėvų gali kalbėti apie ryšio susilpnėjimą dėl atstumo ir retesnio bendravimo. Pastebime, kad pastaruoju metu išsiskyrusios poros vis dažniau renkasi lygiavertę tėvystę, kai vaikas vienodą laiką gyvena pas abu tėvus. Dažnu atveju tai labai geras pasirinkimas, nes vaikas išsaugo vienodą ryšį su tėčiu ir mama.
Pastaruoju metu išsiskyrusios poros vis dažniau renkasi lygiavertę tėvystę, kai vaikas vienodą laiką gyvena pas abu tėvus.
Kita priežastis – tėvų tarpusavio nesutarimai, konfliktai ir manipuliacijos vaiku. Vaikas, išgyvenantis tėvų nesantaiką skyrybų metu, dažnai jaučia turintis rinktis tarp jų abiejų ir gali mažiau išreikšti savo meilę vienam iš tėvų, siekdamas neįskaudinti kito. Minėtas suaugusiųjų elgesys padidina vaikų vidinį skausmą, dažnai paskatina vaiką atsiriboti nuo vieno iš tėvų arba abiejų, saugant save.
Pirmojo prieraišumo patyrimas vaikystėje nulemia, kaip vėlesniuose gyvenimo etapuose sugebėsime priimti sutiktus žmones, pasitikėti jais. Tad sklandus ryšys su abiem tėvais vaikui labai reikšmingas. Iškilus sunkumams, būtina kreiptis pagalbos, keisti savo elgesį, padaryti viską ryšiui atkurti.
Vaikui reikalingi abu tėvai ir vien dėl savo vaiko gerovės verta stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį. Juk vaiko interesai yra aukščiau visų nesutarimų.
