Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakytos vaikų apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvoje be suaugusiųjų priežiūros namie niekada nebūna tik 15 proc. 7–12 metų amžiaus vaikų. Beveik trečdalis apklaustų vaikų atsakė bent trumpam vieni namuose liekantys beveik kasdien, šiek tiek mažiau apklaustųjų atsakė namuose vieni pasiliekantys 1–2 kartus per savaitę. Vieni namuose esantys vaikai neretai pakliūna į ilgapirščių ir sukčių akiratį.
„Namuose vienas esantis vaikas yra padidintos rizikos grupėje – nestandartinėje situacijoje gali greitai pasimesti, įsileisti vagis, prisistatančius kitais asmenimis, papasakoti apie namuose saugomas vertybes, suteikti kitos vagims naudingos informacijos. Todėl labai svarbu vaikus mokyti prevencijos“, – teigia „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi.
Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Sigito Šemio teigimu, be priežiūros palikti vaikai ne savo noru dažnai tampa puikiais nusikaltėlių bendrininkais. Pavyzdžiui, vienu metu nusikaltėliai buvo pamėgę skambinti be priežiūros paliktiems vaikams, prigąsdinti, kad tėvai pakliuvo į bėdą ir pareikalauti, kad jie atiduotų šeimos brangenybes ir grynuosius pinigus, jei nori padėti tėvams.
„Vagims nė nereikėdavo patekti į butą, kartais vaikai pinigus ir brangenybes tiesiog išmesdavo per balkoną ir nė nematydavo, kas juos paima“, – pasakoja kriminalistas ir pabrėžia, kad tai anaiptol ne vienintelė situacija, kai nusikaltėliai gali pasinaudoti vaikais.
Specialistai pataria, ką turi žinoti tėvai ir ko išmokyti vaikus:
1. Svarbiausi telefonai – matomoje vietoje
Matomoje vietoje turi būti užrašytas Bendrojo pagalbos centro telefonas 112, tėvų, kitų artimųjų, į kuriuos galima kreiptis, telefonai. Nestandartinėje situacijoje vaikas gali sutrikti ir neprisiminti skubios pagalbos telefono, iš susijaudinimo nerasti tėvų telefono numerio telefono adresų knygoje. Vaikas turi būti išmokytas paskambinti vienam iš artimųjų ir pranešti apie iškilusią problemą arba pagalbos telefonu 112.
2. Neatidaryti durų nepažįstamiesiems
Svarbu išmokyti vaiką jokiu būdu neatidaryti durų nepažįstamiems asmenims, nesvarbu, kuo jie prisistatytų. Bet kam prašant įsileisti į namus, vaikas turi susisiekti su tėvais ar kitais asmenimis ir išklausyti jų nurodymų.
3. Neįsileisti nepažįstamų „draugų draugų“
Bet kam prašant įsileisti į namus, vaikas turi susisiekti su tėvais ar kitais asmenimis ir išklausyti jų nurodymų.
Vaikai neturėtų įsileisti į namus draugų, kurie yra su jiems nepažįstamais savo draugais. Būna, kad tokie „draugų draugai“ tiesiog surenka ir kam nereikia perduoda informaciją apie turtą būste.
Gali būti, kad vaikų draugai yra prigąsdinti ir paprašyti juos nusivesti į konkrečius namus.
Taip pat skaitykite: Internetinės pažintys: kas turi daugiau galimybių – merginos ar vienišos mamos?
4. Vaikai neturi žinoti, kur padėtos vertybės
Vaikams nebūtina žinoti, kur tėvai laiko vertingus daiktus ir didesnes pinigų sumas. Net pamokytas saugiai elgtis vaikas gali būti prigąsdintas, apgautas ir atiduoti nusikaltėliams vertybes. Saugiausia, kai vaikai nežino, kur jos yra.
5. Saugumas socialiniuose tinkluose
Vaikai turi žinoti, kaip saugiau elgtis socialiniuose tinkluose. Nereikia girtis apie planuojamas atostogas, kada jos bus, apie vertingus pirkinius, dalytis namų nuotraukomis ir kita informacija.
Bet kuri į socialinius tinklus patekusi informacija yra prieinama ir nusikaltėliams.
Taip pat skaitykite: Kitas mylimojo veidas: koks jis tėtis pagal Zodiaką?
