Vyras vaiko atsisakė
Jūratė, kad laukiasi, sužinojo per savo 32-ąjį gimtadienį. Susitikimas su praeities draugu, su kuriuo anksčiau siejo artimesni santykiai, užplūdus aistrai virto vienos nakties romanu. Vienos, nes tai daugiau nepasikartojo, o vyras, sužinojęs, kad ji laukiasi, į kalbas nesileido – vaikų jis nenori.
„Buvau labai pasimetusi, išsigandusi, nežinojau, ką daryti, buvo tokia sumaištis, atrodo, jaučiau ir gėdą, ir baimę. Galbūt būtų buvę lengviau, jei iš jo būčiau sulaukusi palaikymo – nebūtinai, kad einame gyventi kartu, bet to, kad padėsiu, užauginsime.
Mane palaikė šeima, draugai, bet labai trūko to antrosios pusės palaikymo, jaučiausi palikta ir pamesta. O jis kategoriškai pasakė, kad vaikų nenori. Siūlė: nori, važiuojam, sutvarkom, nuvešiu, parvešiu, ir baigta. Buvo sunku tai girdėti“, – pasakoja pašnekovė.
Krizinio nėštumo centre – atjauta ir palaikymas
Tikėdamasi gauti psichologinę pagalbą ir kad nepadarytų skubotų sprendimų, Jūratė kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą.
„Kreipiausi į Krizinio nėštumo centrą, taip pat daug kalbėjausi su aplinkiniais, iš kurių iš tikrųjų sulaukiau daug palaikymo, net tokių netikėtų laimės ašarų, džiaugsmo. Visa tai man padėjo apsispręsti, kad tas vaikelis ateis į šį pasaulį.
Krizinio nėštumo centre lankiausi ir vėliau. Tuo metu ypač svarbu buvo turėti bendraminčių ir panašaus likimo moterų, nes kita moteris, kad ir bus nėščia, bet jei bus šeimoje, nesupras, kaip aš jaučiuosi ir ką išgyvenu.
O ten sutikau moterų, kurių situacijos labai panašios. Todėl buvo labai lengva atsiverti ir dalytis. Žinojau, kad ne tik linksi galvą, o iš tikrųjų mane supranta ir kad aš jas suprantu. Ten jaučiau atjautą ir palaikymą, – savo istorija dalijasi Jūratė. – Be to, labai sugriuvo turėtas įsivaizdavimas ir stereotipas, kad Krizinio nėštumo centre lankosi tik asocialios moterys. Pasirodo, ne.“
Tėtis leido suprasti savo egoizmą
Šis nėštumas Jūratei – jau antrasis. Moteris viena augina dešimtmetę dukrą, kurios tėvas jas abi paliko, kai mergaitei tebuvo vos dveji.
Bekalbant keliu klausimą pasvarstymui – kuo ir ar skiriasi neplanuotas nėštumas, kai esi dar labai jauna ir jau subrendusi moteris? Jūratė atvira – nesvarbu, kiek tau metų – 32 ar 16-a, esant tokiai situacijai žemė vienodai slysta iš po kojų.
„Aš turėjau grandiozinių planų. Su savo vyresnėle dukra planavome neribotam laikui keliauti į Tailandą. Kai sužinojau, kad laukiuosi, galvojau: tai kaip dabar viskas, kaip mano planai, mano kelionės, darbas?! Manau, nėra skirtumo, esi vyresnė ar paauglė, išryškėja toks egoizmas „man, mano, dėl manęs“.
Mane ant žemės šiuo klausimu pastatė mano tėtis, sakė: „Tu labai egoistiškai į tai žiūri, pažiūrėk į viską iš ilgesnės perspektyvos ir neegoistiškai.“ Aš esu labai dėkinga savo tėčiui, kad jis nesigėdijo ir nebijojo pavadinti manęs egoiste, man tas grubus pasakymas labai padėjo, – sako Jūratė.
Esu labai dėkinga savo tėčiui, kad jis nesigėdijo ir nebijojo pavadinti manęs egoiste, man tas grubus pasakymas labai padėjo.
– Labai bijojau ir to, kad dabar būsiu su dviem vaikais, kas mane ims, kam aš būsiu reikalinga. O mano tėtis sakė: „O kam tu su vienu buvai reikalinga? Tai kaip tik gal su dviem būsi reikalinga.“
Beje, mano tėtis mano mamą į žmonas paėmė su dviem vaikais – aš esu iš penkių vaikų šeimos, mamos ir tėčio pirmagimė.“
„Šis nėštumas buvo labai gražus“
Paklausta apie nėštumo periodą, Jūratė pasakoja, kad fiziologiškai jautėsi gerai, o šį nėštumą vadina itin dvasingu.
„Jaučiausi labai aukštame lygmeny. Kai pagimdžiau, buvo toks jausmas, kad vėl noriu būti nėščia (juokiasi). Su šiuo vaiku išmokau mylėti save ir pajutau pilnatvę, ko iki tol neturėjau. Žiūrėdavau į veidrodį ir savęs nemylėjau, laikiau save negražia ir negalėjau savęs priimti, nors aplinkiniai sako, kad esu graži. Jaučiau tuštumą.
Būdavo, bėgioju krosą, pradeda lyti, užeina toks slogumas, verkdavau ir sakydavau: „Kristau, ateik į mano širdį, išmokyk mane mylėti.“ Galbūt jis taip ir atėjo – per šitą vaikelį, nes išmokau mylėti ir mylėti save, pajutau pilnatvę.
Man šis nėštumas buvo labai gražus. Turėjau tokį potyrį – būdama nėščia viena su kuprine ant pečių leidausi į kelionę – į Madeirą, kopiau į kalnus, nors sako, gink Dieve, nėščiosioms nieko negalima daryti, bet viskas buvo puiku“, – prisimena pašnekovė.
Moteris sako, kad pačiam gimdymui ji irgi labai ruošėsi. Norėjo pagimdyti natūraliai. „Tam įdėjau daug pastangų. Susipažinau su dulomis, taigi su dula ir gimdžiau, pavyko natūraliai, kaip ir planavau, viskas praėjo sklandžiai“, – su šypsena veide pasakoja Jūratė.
Į vaiko tėvą kreipėsi pagalbos, sulaukė grasinimo
Su dukrelės tėvu moteris ryšių nepalaiko, per visą nėštumą buvo susisiekę vos porą kartų.
„Jis man rašė, kai buvau išvykusi į Madeirą, paskui dar susirašėme per šventes. Kai gimė dukra, parašiau jam, nusiunčiau nuotrauką. Paklausiau, ar galiu tikėtis kokios nors jo pagalbos, bet klausimą ignoravo.
Po kurio laiko vėl parašiau, kad prisiėmiau atsakomybę šį vaikelį užauginti viena, prašau jo atsakomybės bent jau kažkiek prisidėti finansiškai, nes mano situacija dabar šiuo klausimu sudėtinga. Iki gimstant vaikeliui dirbau manikiūrininke pagal verslo liudijimą, todėl negaunu motinystės ir vaiko priežiūros atostogų išmokų.
Kai pasakiau, kad eisiu į teismą, sulaukiau skambučio – grasinimo susidoroti.
Jokio atsakymo nesulaukiau. Kai pasakiau, kad eisiu į teismą, sulaukiau skambučio – grasinimo susidoroti. Dabar esu apmąstymuose, ar kreiptis į teismą, ar ne, ar noriu ramaus gyvenimo, ar gyventi žiūrėdama per petį“, – ne tokį linksmą istorijos tęsinį atskleidžia pašnekovė.
Moteris stebisi tokiu dukros tėvo požiūriu, ir sako, kad tikrai nebūtų galėjusi iš jo to tikėtis.
„Anksčiau, kai bendravome, kalbėdavomės apie mano pirmosios dukros tėtį, jis būdavo pasipiktinęs, kad kaip čia taip nebendrauja, nenoriai moka alimentus. Bet jo atveju situacija, deja, tokia pati“, – sako Jūratė ir patikslina, kad jis nėra vedęs, neturi nei kitos šeimos, nei vaikų ir yra keleriais metais už ją vyresnis.
Jaučiasi laimingiausia mama
Paklausta, kaip, nepaisant visos susiklosčiusios situacijos su dukros tėčiu, ji šiandien jaučiasi ir gyvena, moteris sako, kad pirmiausia, gimus dukrai, teko pažiūrėti jai į akis ir jos atsiprašyti, jog dvejojo – gimdyti ar ne.
„Iš tiesų dabar esu turbūt pati laimingiausia mama. Būna ir sunkių naktų, ir kad neišsimiegi, bet ryte jos šypsena viską išblukina, pasimiršta visi vargai. Turiu labai fainą mergaitę.
Ir mano vyresnioji dukra labai noriai padeda, matau, kad labai myli mažytę. Apskritai, kai sužinojo, kad laukiuosi, ji labai apsidžiaugė, kad turės sesę ar brolį.
Kurį laiką jai net nekilo klausimų, kas tėtis. Stebėdamasi ir savo mamai sakydavau, kad keista, jog ji manęs to neklausia. Bet vėliau paklausė, aš jai paaiškinau, papasakojau, kokia buvo situacija. Esu tokio požiūrio, kad vaikams reikia sakyti tiesą.
Vyresniajai dukrai mano tėtis atstoja tėtį, ji jį taip ir vadina. Ir tada sako: a, tai gerai, tada tavo tėtis bus ir jos tėtis, kaip ir man“, – džiugesio, kad dukra taip gerai priima visą šią situaciją, neslepia pašnekovė.
Jūratė su savo dukromis gyvena viena. Kaip pati vadina – mergaičių namai. Pasiteiravus, ar dabar pasikeitė jos požiūris, „kad kam ji bus reikalinga su dviem vaikais“, moteris sako, kad dabar viskas yra kitaip.
Kai buvau viena su pirma dukra, jaučiausi tarsi nevisavertė. Su antra dukra įvyko vidinis mano pačios pokytis.
„Čia labai svarbu, kad pasikeitė mano vidinis žinojimas. Kai buvau viena su pirma dukra, jaučiausi tarsi nevisavertė. Ne tai, kad mano aplinkoje toks būtų vyrų požiūris ar būčiau iš jų tai jautųsi, ne, aš pati taip jaučiausi.
Su antra dukra įvyko vidinis mano pačios pokytis. Dabar manau taip, kad vyrui, kuris ateis į mano gyvenimą, bus dovana, jog jis ateis į tokią gausią šeimą. Ir ne jis mus paims, o mes jį paimsim, priimsim (juokiasi).
Ir, ne, tikrai nėra tokių minčių, kad jau nebesutiksiu jokio vyro. Tiesiog dabar esu žindanti mama, nejaučiu jokių aistrų, poreikių, neturiu jokių minčių, kitaip tariant, man dabar ne iki vyrų.
Mes šokam, dainuojam, žaidžiam, dabar pati esu suvaikėjusi – kaip sakau, pienas ant smegenų. Kai užaugsiu, manau, tikrai atsiras tas tinkamas žmogus“, – su šypsena veide, ramybe ir optimizmu balse sako Jūratė.
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto.
Taip pat organizuoja savipagalbos grupes krizinio nėštumo metu bei netekus naujagimio.
Pagalbos galite kreiptis: tel. +370 603 57 912, taip pat pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt.
Naujienų portalas 15min 2020 metais remia ir globoja 24 nevyriausybines organizacijas ir gerumo iniciatyvas, kurios kasdieniais darbais prisideda prie taip reikalingų pokyčių mūsų šalyje.
Šios iniciatyvos ir organizacijos, tarp kurių yra ir VšĮ „Krizinio nėštumo centras“, tapo antrus metus organizuojamo 15min projekto „Šiemet buvau geras“ ambasadorėmis, o jų darbai ir gerieji pavyzdžiai bus viešinami visus metus portale.
Daugiau apie projektą „Šiemet buvau geras“ skaitykite ČIA.
